Geras, bet ne itin ambicingas albumas. Visų pirma nežinau, ar YouTube esantys šio albumo įrašai yra labai sukompresuoti, ar albumo produkcija labai prasta, nes skamba, lyg būtų labai daug distortion. Neatmesčiau, jog tie įrašai yra tiesiog mažiau nei 120 kbps kokybės ir nupūsti piratiniais būdais. Bet tai trukdo vertinti albumą, jis gana sausokai kramtosi ir sunkiai virškinasi dėl garso kokybės.
Kodėl sakau, kad neambicingas albumas? Albume nėra nei ilgų, puikiai išpildytų kompozicijų, nei didelių eksperimentų – jį sudaro 9 klasikinės Hammill'io dainos. Tiesa, vienas momentas galbūt užkliuva: yra šiek tiek world muzikos motyvų, kurių neteko girdėti iki šiol PH repertuare. Ypač tas juntama A Forest of Pronouns ir Material Possession dainose, su atmosferiniais smuiko ir fleitos pragrojimais bei šiek tiek tribal perkusijos motyvais. Ir tai mane džiugina, nes manau, kad A Forest of Pronouns ir Material Possession yra originalesnės ir smagesnės dainos albume. Nors turbūt dar didesnis favoritas yra melancholiška Ram Origami. Bet šios trys dainos bendroj PH diskografijoj ne itin išryškėja. Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie likusias albumo dainas – jos nėra blogos. Jos mane džiugina daug labiau nei, pavyzdžiui, blogesnės Fireships dainos. Tai todėl albumas per visą savo trukmę skamba gana vidutiniškai ir neįžiebia ugnelės manyje. Nors ir Narcissus man visai patinka, ir lyriška Earthbound, bet jos nėra įsimintinos. Taip pat nesu tikras, kad reikėjo A Better Time a cappella versijos – iš vienos pusės smagu, bet geriau būtų tą nešviežia idėja užpildytą trukmę užpildyti nauja, šviežia daina. Man nepatinka tokie dalykai albumuose.
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams
2022 m. gegužės 2 d. 18:03:18
Geras, bet ne itin ambicingas albumas. Visų pirma nežinau, ar YouTube esantys šio albumo įrašai yra labai sukompresuoti, ar albumo produkcija labai prasta, nes skamba, lyg būtų labai daug distortion. Neatmesčiau, jog tie įrašai yra tiesiog mažiau nei 120 kbps kokybės ir nupūsti piratiniais būdais. Bet tai trukdo vertinti albumą, jis gana sausokai kramtosi ir sunkiai virškinasi dėl garso kokybės.
Kodėl sakau, kad neambicingas albumas? Albume nėra nei ilgų, puikiai išpildytų kompozicijų, nei didelių eksperimentų – jį sudaro 9 klasikinės Hammill'io dainos. Tiesa, vienas momentas galbūt užkliuva: yra šiek tiek world muzikos motyvų, kurių neteko girdėti iki šiol PH repertuare. Ypač tas juntama A Forest of Pronouns ir Material Possession dainose, su atmosferiniais smuiko ir fleitos pragrojimais bei šiek tiek tribal perkusijos motyvais. Ir tai mane džiugina, nes manau, kad A Forest of Pronouns ir Material Possession yra originalesnės ir smagesnės dainos albume. Nors turbūt dar didesnis favoritas yra melancholiška Ram Origami. Bet šios trys dainos bendroj PH diskografijoj ne itin išryškėja. Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie likusias albumo dainas – jos nėra blogos. Jos mane džiugina daug labiau nei, pavyzdžiui, blogesnės Fireships dainos. Tai todėl albumas per visą savo trukmę skamba gana vidutiniškai ir neįžiebia ugnelės manyje. Nors ir Narcissus man visai patinka, ir lyriška Earthbound, bet jos nėra įsimintinos. Taip pat nesu tikras, kad reikėjo A Better Time a cappella versijos – iš vienos pusės smagu, bet geriau būtų tą nešviežia idėja užpildytą trukmę užpildyti nauja, šviežia daina. Man nepatinka tokie dalykai albumuose.
Albumą vertinu 8-etu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas