Geras, bet ne itin ambicingas albumas. Visų pirma nežinau, ar YouTube esantys šio albumo įrašai yra labai sukompresuoti, ar albumo produkcija labai prasta, nes skamba, lyg būtų labai daug distortion. Neatmesčiau, jog tie įrašai yra tiesiog mažiau nei 120 kbps kokybės ir nupūsti piratiniais būdais. Bet tai trukdo vertinti albumą, jis gana sausokai kramtosi ir sunkiai virškinasi dėl garso kokybės.
Kodėl sakau, kad neambicingas albumas? Albume nėra nei ilgų, puikiai išpildytų kompozicijų, nei didelių eksperimentų – jį sudaro 9 klasikinės Hammill'io dainos. Tiesa, vienas momentas galbūt užkliuva: yra šiek tiek world muzikos motyvų, kurių neteko girdėti iki šiol PH repertuare. Ypač tas juntama A Forest of Pronouns ir Material Possession dainose, su atmosferiniais smuiko ir fleitos pragrojimais bei šiek tiek tribal perkusijos motyvais. Ir tai mane džiugina, nes manau, kad A Forest of Pronouns ir Material Possession yra originalesnės ir smagesnės dainos albume. Nors turbūt dar didesnis favoritas yra melancholiška Ram Origami. Bet šios trys dainos bendroj PH diskografijoj ne itin išryškėja. Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie likusias albumo dainas – jos nėra blogos. Jos mane džiugina daug labiau nei, pavyzdžiui, blogesnės Fireships dainos. Tai todėl albumas per visą savo trukmę skamba gana vidutiniškai ir neįžiebia ugnelės manyje. Nors ir Narcissus man visai patinka, ir lyriška Earthbound, bet jos nėra įsimintinos. Taip pat nesu tikras, kad reikėjo A Better Time a cappella versijos – iš vienos pusės smagu, bet geriau būtų tą nešviežia idėja užpildytą trukmę užpildyti nauja, šviežia daina. Man nepatinka tokie dalykai albumuose.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2022 m. gegužės 2 d. 18:03:18
Geras, bet ne itin ambicingas albumas. Visų pirma nežinau, ar YouTube esantys šio albumo įrašai yra labai sukompresuoti, ar albumo produkcija labai prasta, nes skamba, lyg būtų labai daug distortion. Neatmesčiau, jog tie įrašai yra tiesiog mažiau nei 120 kbps kokybės ir nupūsti piratiniais būdais. Bet tai trukdo vertinti albumą, jis gana sausokai kramtosi ir sunkiai virškinasi dėl garso kokybės.
Kodėl sakau, kad neambicingas albumas? Albume nėra nei ilgų, puikiai išpildytų kompozicijų, nei didelių eksperimentų – jį sudaro 9 klasikinės Hammill'io dainos. Tiesa, vienas momentas galbūt užkliuva: yra šiek tiek world muzikos motyvų, kurių neteko girdėti iki šiol PH repertuare. Ypač tas juntama A Forest of Pronouns ir Material Possession dainose, su atmosferiniais smuiko ir fleitos pragrojimais bei šiek tiek tribal perkusijos motyvais. Ir tai mane džiugina, nes manau, kad A Forest of Pronouns ir Material Possession yra originalesnės ir smagesnės dainos albume. Nors turbūt dar didesnis favoritas yra melancholiška Ram Origami. Bet šios trys dainos bendroj PH diskografijoj ne itin išryškėja. Lygiai taip pat galima pasakyti ir apie likusias albumo dainas – jos nėra blogos. Jos mane džiugina daug labiau nei, pavyzdžiui, blogesnės Fireships dainos. Tai todėl albumas per visą savo trukmę skamba gana vidutiniškai ir neįžiebia ugnelės manyje. Nors ir Narcissus man visai patinka, ir lyriška Earthbound, bet jos nėra įsimintinos. Taip pat nesu tikras, kad reikėjo A Better Time a cappella versijos – iš vienos pusės smagu, bet geriau būtų tą nešviežia idėja užpildytą trukmę užpildyti nauja, šviežia daina. Man nepatinka tokie dalykai albumuose.
Albumą vertinu 8-etu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas