Dynoro man atrodė gerokai pervertintas personažas, bet šitas kūrinėlis teikiantis vilčių. Dar labiau už patį kūrinį patiko klipas, jo visas simbolizmas, siužetas ir pagrindinė mintis. Seniai tarp naujų klipų nemačiau kažko tokio realistinio, dažniausiai atlikėjai nueina paprastesniu keliu - kažkas animaciško/šaržiško, arba šiaip koks šokis, arba šiaip kokia grupė, brūžinanti gitaras (blogiausia klipų rūšis).
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. kovo 21 d. 23:05:46
Dynoro man atrodė gerokai pervertintas personažas, bet šitas kūrinėlis teikiantis vilčių. Dar labiau už patį kūrinį patiko klipas, jo visas simbolizmas, siužetas ir pagrindinė mintis. Seniai tarp naujų klipų nemačiau kažko tokio realistinio, dažniausiai atlikėjai nueina paprastesniu keliu - kažkas animaciško/šaržiško, arba šiaip koks šokis, arba šiaip kokia grupė, brūžinanti gitaras (blogiausia klipų rūšis).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas