Daug šio albumo klausiau pavasarį, jis man nepaliko įspūdžio. Sakau, kažkas negerai, su Elder taip nebūna. Klausau dabar – nu nieko. Manau, žinau, kodėl. Ankstesni Elder albumai turėjo daugiau aštrumo, neperprodiusuoto skambesio. Šitas tvėrinys, nors justi progresyvesnis, instrumentuotės subtilesnės, klavišai išeina į dienos šviesą karts nuo karto, tačiau suprodiusuota per steriliai, taip per steriliai, kad apnuogina didelį Elder minusą – beformes ir niekada nesibaigiančias instrumentuotes, kurios, rodos, nesisieja tarpusavyje per visą kūrinio tėkmę. Kažkaip tas nebuvo problema, kai buvo labiau rifinis, šiurkštesnis skambesys, nes kažkaip tie aštresni momentai „atsižymėdavo“ klausos receptoriuose bent jau tuo momentu, kai klausai. O čia tiesiog klausai ir nieko. 8 balai už kokybišką instrumentavimą, daugiau tikrai niekaip.
Man čia primena Baroness ir Anekdoten hibridą. Albumas skirtas dėmesingam klausymui, arba, tik leidžiant pro ausis, veikia kaip raminantis fonas. Bet kuriuo atveju, vertas dėmesio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gruodžio 1 d. 00:07:16
Daug šio albumo klausiau pavasarį, jis man nepaliko įspūdžio. Sakau, kažkas negerai, su Elder taip nebūna. Klausau dabar – nu nieko. Manau, žinau, kodėl. Ankstesni Elder albumai turėjo daugiau aštrumo, neperprodiusuoto skambesio. Šitas tvėrinys, nors justi progresyvesnis, instrumentuotės subtilesnės, klavišai išeina į dienos šviesą karts nuo karto, tačiau suprodiusuota per steriliai, taip per steriliai, kad apnuogina didelį Elder minusą – beformes ir niekada nesibaigiančias instrumentuotes, kurios, rodos, nesisieja tarpusavyje per visą kūrinio tėkmę. Kažkaip tas nebuvo problema, kai buvo labiau rifinis, šiurkštesnis skambesys, nes kažkaip tie aštresni momentai „atsižymėdavo“ klausos receptoriuose bent jau tuo momentu, kai klausai. O čia tiesiog klausai ir nieko. 8 balai už kokybišką instrumentavimą, daugiau tikrai niekaip.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. balandžio 26 d. 16:29:21
Man čia primena Baroness ir Anekdoten hibridą. Albumas skirtas dėmesingam klausymui, arba, tik leidžiant pro ausis, veikia kaip raminantis fonas. Bet kuriuo atveju, vertas dėmesio.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly