Ozzy aktyvumas šiais laikais, aišku, sveikintinas (jis jau yra apsiskelbęs, jog dirba prie naujo albumo, tad greičiausiai dar 10 metų nepraeis iki naujo leidinio). Bet man mažai kas iš šio albumo duoda stiprų poveikį. Dėl kai ko esu net skeptiškas: manau, kad visos kolaboracijos šiame albume prisvilusios, ypač su Elton John. Nepernešu titulinės albumo dainos ir vertinu tik už tai, kad bent jau atlikimas geras. Yra trumpų užėjimų, kurie vietomis primena ankstyvąją Ozzy solinę karjerą (Under The Graveyard pabaiga, Straight To Hell), o yra ir Black Sabbath užnešančių momentų: kai kurie momentai Scary Little Green Men dainoje, bet ypač visa Goodbye daina. Šita daina, mano akimis (ar ausimis?), nušluoja visas kitas ir vienintelė aukštai iškyla iš šio albumo.
Vieni sako, kad tai Ozzio sėkmingas sugrįžimas, kiti, kad tai piguva, o aš esu kažkur tarp to ir to, nes Holy For Tonight ir Take What You Want skystumą atsveria sunkesni albumo numeriai, o ir bonusas Darkside Blues pakankamai eklektiškas. Rašau 8 su minusu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gruodžio 24 d. 16:27:09
Ozzy aktyvumas šiais laikais, aišku, sveikintinas (jis jau yra apsiskelbęs, jog dirba prie naujo albumo, tad greičiausiai dar 10 metų nepraeis iki naujo leidinio). Bet man mažai kas iš šio albumo duoda stiprų poveikį. Dėl kai ko esu net skeptiškas: manau, kad visos kolaboracijos šiame albume prisvilusios, ypač su Elton John. Nepernešu titulinės albumo dainos ir vertinu tik už tai, kad bent jau atlikimas geras. Yra trumpų užėjimų, kurie vietomis primena ankstyvąją Ozzy solinę karjerą (Under The Graveyard pabaiga, Straight To Hell), o yra ir Black Sabbath užnešančių momentų: kai kurie momentai Scary Little Green Men dainoje, bet ypač visa Goodbye daina. Šita daina, mano akimis (ar ausimis?), nušluoja visas kitas ir vienintelė aukštai iškyla iš šio albumo.
Vieni sako, kad tai Ozzio sėkmingas sugrįžimas, kiti, kad tai piguva, o aš esu kažkur tarp to ir to, nes Holy For Tonight ir Take What You Want skystumą atsveria sunkesni albumo numeriai, o ir bonusas Darkside Blues pakankamai eklektiškas. Rašau 8 su minusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas