O man pirmoji albumo pusė svaresnė už antrąją. Bet sutinku, kad geriausia daina yra The Song the River Sang. Apie albumą mažai ką galiu pridurti prie to, ką jau parašė Einaras, nebent tai, kad su paskutine daina Kansas lyg ir žada traukti savo keliu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Išties paveikus, stipraus ir įsirėžiančio skambesio albumas. Manau, jog tai pranašesnis veteranų darbas lyginant su prieš kelis metus išėjusiu The Prelude Implicit, kuriame gal daugiau klasikinio Kansas melodingumo, tačiau šiame aš randu man malonios dinamikos ir ritmikos. Nors nieko įspūdingai naujo grupė čia nedemonstruoja, tiesiog išgrynina gerąsias The Prelude Implicit savybes.
Vis dėlto, tas tankus, sunkokas ir tirštokas skambesys reikalauja gero apvirškinimo, todėl šitas albumas man susigulėjo tik praėjus keliems mėnesiams po išleidimo. Kol galutinis pasitenkinimas pasiekiamas, tol tai ne problema.
Manau, jog antroji albumo pusė kiek svaresnę už pirmąją. Titulinė daina įdomus opusas, tačiau neatlaiko įsimintinumo prieš Circus of Illusion tiesmukišką motyvą, Animals of The Roof ritmiką ir nerealų The Song The River Sang išpildymą. Šios trys dainos yra mėgstamiausios albume ir lėtesnė baladė Never nepagadina, bet tik išbaigia albumo antrąją pusę. Neblogas ir Propulsion 1 instrumentalas, ir Memories Down The Line, atrodo, subalansuoja savyje sunkesnį braižą su melodingumu. Vadinčiau tą dainą albumo aukso viduriuku (neveltui ir pozicionuota pačiame viduryje). Tik Jets Overhead nepavyksta manęs užkabinti.
Atsižvelgiant į grupės patirtį, labai stiprus darbas. Gal 10-uko netempia, bet 9-etassu pliusu tikrai pelnytas
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gruodžio 25 d. 06:28:57
O man pirmoji albumo pusė svaresnė už antrąją. Bet sutinku, kad geriausia daina yra The Song the River Sang. Apie albumą mažai ką galiu pridurti prie to, ką jau parašė Einaras, nebent tai, kad su paskutine daina Kansas lyg ir žada traukti savo keliu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. lapkričio 5 d. 21:17:54
Išties paveikus, stipraus ir įsirėžiančio skambesio albumas. Manau, jog tai pranašesnis veteranų darbas lyginant su prieš kelis metus išėjusiu The Prelude Implicit, kuriame gal daugiau klasikinio Kansas melodingumo, tačiau šiame aš randu man malonios dinamikos ir ritmikos. Nors nieko įspūdingai naujo grupė čia nedemonstruoja, tiesiog išgrynina gerąsias The Prelude Implicit savybes.
Vis dėlto, tas tankus, sunkokas ir tirštokas skambesys reikalauja gero apvirškinimo, todėl šitas albumas man susigulėjo tik praėjus keliems mėnesiams po išleidimo. Kol galutinis pasitenkinimas pasiekiamas, tol tai ne problema.
Manau, jog antroji albumo pusė kiek svaresnę už pirmąją. Titulinė daina įdomus opusas, tačiau neatlaiko įsimintinumo prieš Circus of Illusion tiesmukišką motyvą, Animals of The Roof ritmiką ir nerealų The Song The River Sang išpildymą. Šios trys dainos yra mėgstamiausios albume ir lėtesnė baladė Never nepagadina, bet tik išbaigia albumo antrąją pusę. Neblogas ir Propulsion 1 instrumentalas, ir Memories Down The Line, atrodo, subalansuoja savyje sunkesnį braižą su melodingumu. Vadinčiau tą dainą albumo aukso viduriuku (neveltui ir pozicionuota pačiame viduryje). Tik Jets Overhead nepavyksta manęs užkabinti.
Atsižvelgiant į grupės patirtį, labai stiprus darbas. Gal 10-uko netempia, bet 9-etas su pliusu tikrai pelnytas
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas