Prilipo man šitas albumas ir net labai. Arabs In Aspic pažįstu minimaliai, bet žinau jų galimybes, todėl stengiuosi šitą grupę sekti. Ir jie mane nuoširdžiai nustebino šiuo albumu. Atrodytų apjungė viską, ką aš myliu progroko žanre: melancholiškus pinkfloydiškumus (I Vow To Thee, My Screen skamba pavojingai arti Welcome To The Machine plagiato, bet rezultate išbalansuoja kaip puiki daina) ir Waters'išką lyrinį sarkazmą (Lullaby For Modern Kids), agresija vietomis tokia vandergrafiška, vietomis, esant stipresnei klavišinių partijai, šauna elp'iškai (ypač kai vokalas šiek tiek neša į Greg Lake vietomis) ar uriahheep'iškai. Vis tik ryškiausia įtaka čia ateina iš Kenterberio, ypač Caravan. High-Tech Parent yra daina, kuria Pye Hastings tikrai didžiuotųsi. Po tokios 70-ųjų prog'o sintezės tikrai sunku atsipaipaliot. Ir kas svarbiausia, atlikimas tai nepriekaištingas, dainų struktūros įdomios, iš muzikinės pusės viskas veikia (kaip ir Wobbler atveju). Galbūt albumo menku minusėliu įvertinčiau banginį Heaven In Your Eye – šiek tiek užsipsichodelina man ten nuo ilgų instrumentuočių viskas (ir ankstesnėje Arabs In Aspic kūryboje šis reiškinys šiaip dažnas, todėl džiaugiuosi, kad ilgų instrumentavimų čia sąlyginai nedaug), todėl Heaven In Your Eye nėra mano mėgstamiausias kūrinys. Lullaby For Modern Kids pirmoji dalis ir I Vow To Thee, My Screen mane sužavėjo labiausiai, nors High-Tech Parent irgi priskirčiau prie favoritų. Nepagailėsiu 10-uko, labai kokybiškas retroprog'o darbas.
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. gruodžio 5 d. 16:18:07
Prilipo man šitas albumas ir net labai. Arabs In Aspic pažįstu minimaliai, bet žinau jų galimybes, todėl stengiuosi šitą grupę sekti. Ir jie mane nuoširdžiai nustebino šiuo albumu. Atrodytų apjungė viską, ką aš myliu progroko žanre: melancholiškus pinkfloydiškumus (I Vow To Thee, My Screen skamba pavojingai arti Welcome To The Machine plagiato, bet rezultate išbalansuoja kaip puiki daina) ir Waters'išką lyrinį sarkazmą (Lullaby For Modern Kids), agresija vietomis tokia vandergrafiška, vietomis, esant stipresnei klavišinių partijai, šauna elp'iškai (ypač kai vokalas šiek tiek neša į Greg Lake vietomis) ar uriahheep'iškai. Vis tik ryškiausia įtaka čia ateina iš Kenterberio, ypač Caravan. High-Tech Parent yra daina, kuria Pye Hastings tikrai didžiuotųsi. Po tokios 70-ųjų prog'o sintezės tikrai sunku atsipaipaliot. Ir kas svarbiausia, atlikimas tai nepriekaištingas, dainų struktūros įdomios, iš muzikinės pusės viskas veikia (kaip ir Wobbler atveju). Galbūt albumo menku minusėliu įvertinčiau banginį Heaven In Your Eye – šiek tiek užsipsichodelina man ten nuo ilgų instrumentuočių viskas (ir ankstesnėje Arabs In Aspic kūryboje šis reiškinys šiaip dažnas, todėl džiaugiuosi, kad ilgų instrumentavimų čia sąlyginai nedaug), todėl Heaven In Your Eye nėra mano mėgstamiausias kūrinys. Lullaby For Modern Kids pirmoji dalis ir I Vow To Thee, My Screen mane sužavėjo labiausiai, nors High-Tech Parent irgi priskirčiau prie favoritų. Nepagailėsiu 10-uko, labai kokybiškas retroprog'o darbas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas