Man kaip tik Russian Doll kiek labiau patinka albumo kontekste, bet nedatraukia iki mėgstamos dainos. Apskritai šio albumo, kaip ir daugumos Ulver albumų, aš nesuvirškinu net ir su laiku kažkaip. Per daug simplistinis ir monotoniškas skambesys, bendrai, ir daugumoje dainų trūksta už ko užsikabinti. Todėl kai atrandu kažką sau įdomesnio būna exciting jausmas. Ir šiame albume visai malonūs atradimai yra One Last Dance ir A Thousand Cuts, prie kurių norisi grįžti vėl. Albumą vertinu vidutinišku 8-uku.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Man iš pradžių nepatiko Russian Doll, kai ji išėjo, pasirodė per mažai griežtumo (nes viltys buvo sulaukti kažko panašaus į The Assassination of Julius Caesar) ir pernelyg sintpopiška. O po to ir visas albumas sunkiai virškinosi. Bet susivirškinus susidėlioja visai geras albumo įvaizdis. Nors muzikinis koloritas neįprastai pastelinis (net šaltos ir atmosferinės Ulver muzikos standartais), bet estetiškas, malonaus skambesio, vientisas albumas. Man iškart patiko One Last Dance ir Apocalypse 1993, bet po to prisijaukinau ir tamsesnio skambesio Hour of the Wolf ir labai nuosaikaus ir simplistinio skambesio A Thousand Cuts. Tai tokio vieno favorito ir neturiu. O albumas nusipelnė stipraus 9-eto.
Greito maisto valgykloj "uzkalnieciai" susitinka bulkute, sasyskyte ir buterbrodukas. Ateina jiems skundziasi surainis, desrainis ir falafelainis, kad ju niekas nenori. Buterbrodukas sako: mes irgi ne madoj. Surainis: - tai kada sugrisim i mada?
Susitinka ziemkentys, jarube ir aruodas.
Pamato veipintoja, startupininka ir omfgoda.
Ei jus naujadarai, dinkit is musu tautosakos, negadinkit musu jotvingavotu baltu saknu. Naujadarai susizvalgo: Mes nerusai, mes is anglisko interneto ir jusu draugai!
nesirenkant, pardavėjų nė kvapo, kad galėčiau pateikt kam. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Oro uoste tikriausiai tūkstantis kitas keleivių laukia, bilietai išparduoti. Laikas atšauktas, persėdimų traumuotas – tvarkaraštis griuvo, Specialus Skyrius st
Pasas, kreditinės, lėktuvas, kuriam spėt laiko stygius. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Taksi mane vešiąs lėks kaip patrakęs, lagaminai tiesiog per pilni, kad užsegtum, paskubom prikimšti marškinių, kelnių, bučkių. Du kišeniniai bestseleriai,stverti
2026 m. birželio 20 d. 19:40:14
Man kaip tik Russian Doll kiek labiau patinka albumo kontekste, bet nedatraukia iki mėgstamos dainos. Apskritai šio albumo, kaip ir daugumos Ulver albumų, aš nesuvirškinu net ir su laiku kažkaip. Per daug simplistinis ir monotoniškas skambesys, bendrai, ir daugumoje dainų trūksta už ko užsikabinti. Todėl kai atrandu kažką sau įdomesnio būna exciting jausmas. Ir šiame albume visai malonūs atradimai yra One Last Dance ir A Thousand Cuts, prie kurių norisi grįžti vėl. Albumą vertinu vidutinišku 8-uku.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2020 m. rugsėjo 10 d. 21:10:18
Man iš pradžių nepatiko Russian Doll, kai ji išėjo, pasirodė per mažai griežtumo (nes viltys buvo sulaukti kažko panašaus į The Assassination of Julius Caesar) ir pernelyg sintpopiška. O po to ir visas albumas sunkiai virškinosi. Bet susivirškinus susidėlioja visai geras albumo įvaizdis. Nors muzikinis koloritas neįprastai pastelinis (net šaltos ir atmosferinės Ulver muzikos standartais), bet estetiškas, malonaus skambesio, vientisas albumas. Man iškart patiko One Last Dance ir Apocalypse 1993, bet po to prisijaukinau ir tamsesnio skambesio Hour of the Wolf ir labai nuosaikaus ir simplistinio skambesio A Thousand Cuts. Tai tokio vieno favorito ir neturiu. O albumas nusipelnė stipraus 9-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas