Liūdna. Neduočiau ir 5 turbūt. Nesitikėjau tokio posūkio į country. Story of Love ir Blood In The Water dar klausomos, bet kitos nelimpa ir viskas. Tai ne tie Bon Jovi, dėl kurių trenkiausi į Taliną, tai ne tie BJ, kuriuos pamėgau oi, kaip seniai... Neliko energijos. Neliko jėgos. Prisimenu, kaip grįždami iš koncerto chebra klausė... ooo, taip – It's My Life. Jau tada pagalvojau, kad OK, daina visai šviežia, tik 2000-ųjų... po to mintis – oh, wait. 2000-ieji prieš 19 metų buvo... O daina tapo jų naująja vizitine kortele (mano manymu, po Bad Medicine, You Give Love A Bad Name, Livin' On A Prayer ir kitų iš turbūt New Jersey laikų). Po to buvo, be abejo, Bed Of Roses ir Always, buvo We Weren't Born To Follow ir netgi beveik visas Burning Bridges. Nebepamenu, turbūt kažkas iš radijo DJ sakė, kad Jonas paseno ir mėgaujasi ramybe sėdėdamas supamajame krėsle ir brazgindamas gitarą country ritmu. Nu nelimpa man tai, ir liūdna, kad nieko sau padaryt negaliu. Būdavo, sulaukiu Spotify naujienų, automatiškai pridedu prie mėgstamų ir ramiai sau gyvenu Šitam pirmajam Like neuždėjau. Deja, ir nebeuždėsiu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. birželio 9 d. 21:00:10
Liūdna. Neduočiau ir 5 turbūt. Nesitikėjau tokio posūkio į country. Story of Love ir Blood In The Water dar klausomos, bet kitos nelimpa ir viskas. Tai ne tie Bon Jovi, dėl kurių trenkiausi į Taliną, tai ne tie BJ, kuriuos pamėgau oi, kaip seniai... Neliko energijos. Neliko jėgos. Prisimenu, kaip grįždami iš koncerto chebra klausė... ooo, taip – It's My Life. Jau tada pagalvojau, kad OK, daina visai šviežia, tik 2000-ųjų... po to mintis – oh, wait. 2000-ieji prieš 19 metų buvo... O daina tapo jų naująja vizitine kortele (mano manymu, po Bad Medicine, You Give Love A Bad Name, Livin' On A Prayer ir kitų iš turbūt New Jersey laikų). Po to buvo, be abejo, Bed Of Roses ir Always, buvo We Weren't Born To Follow ir netgi beveik visas Burning Bridges. Nebepamenu, turbūt kažkas iš radijo DJ sakė, kad Jonas paseno ir mėgaujasi ramybe sėdėdamas supamajame krėsle ir brazgindamas gitarą country ritmu. Nu nelimpa man tai, ir liūdna, kad nieko sau padaryt negaliu. Būdavo, sulaukiu Spotify naujienų, automatiškai pridedu prie mėgstamų ir ramiai sau gyvenu Šitam pirmajam Like neuždėjau. Deja, ir nebeuždėsiu.
2021 m. birželio 9 d. 10:31:37
8,5 / 10 - geras albumas.
____________________
Under The Iron Sea