Aš tiesiog myliu šitą gotišką ritmą su žemais gitarų tonais. Gal kam nors tokia muzika atrodo šalta, bet kai klausausi, kokios melodiškos yra vokalo ir pirmosios gitaros partijos ir kaip gerai jos papildo tą iš pirmo žvilgsnio nuobodžią ritmo ornamentiką, aš negaliu likti abejingas. O priedainis trečioje minutėje prasprogsta tiesiog pozityviais atspalviais, kas šitame gotiškame garsavaizdyje nuskamba netikėtai, bet labai maloniai. Gal kompoziciškai ne pati įmantriausia daina Ellengaest albume, bet dėl savo nuotaikos ir instrumentuotės – mano asmeninis albumo favoritas. 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2024 m. rugsėjo 21 d. 00:51:59
Aš tiesiog myliu šitą gotišką ritmą su žemais gitarų tonais. Gal kam nors tokia muzika atrodo šalta, bet kai klausausi, kokios melodiškos yra vokalo ir pirmosios gitaros partijos ir kaip gerai jos papildo tą iš pirmo žvilgsnio nuobodžią ritmo ornamentiką, aš negaliu likti abejingas. O priedainis trečioje minutėje prasprogsta tiesiog pozityviais atspalviais, kas šitame gotiškame garsavaizdyje nuskamba netikėtai, bet labai maloniai. Gal kompoziciškai ne pati įmantriausia daina Ellengaest albume, bet dėl savo nuotaikos ir instrumentuotės – mano asmeninis albumo favoritas. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas