Stebina, kad per metus įmanoma sukurti dar vieną 90 minučių trukmės banginį. Produktyvumo mastas man protu nesuvokiamas. Ir negaliu sakyti, kad šitas albumas prastesnis už mano praeitų metų top10-uko albumą „Waiting For Miracles“. Nemaža dalis apžvalgininkų sako, kad pastarąjį „Islands“ net pranoko. Vis tik man „Islands“ sudaro saugaus albumo įspūdį – trūksta avangardo skambesyje ir kompozicijose. „Waiting For Miracles“ albume buvo kompozicijų, kur netenki amo, nes tai kažkas netikėto skambesio prasme (The Rebel Circus, Spirals) arba kompozicijos prasme (Vertigo, Wicked Old Symphony). Čia irgi yra šiek tiek tokių momentų: Morning News pasiūlo tokį akustinį chilly skambesį, vos ne kantri stiliumi. Tangerine galbūt nuspindi funk natūra, Man In A Two Peace Suit ir Serpentine turi savotiško džiaziškumo. Looking For Answers integruoja bažnytinį vargonų skambesį. Bet visa tai nepritrenka su tokia vau galia kaip Spirals boso-gitaros dinamika. Tiesa, tai, kad albumas išlieka įvairus ir įdomus visoje trukmėje, reikia įvertinti. Galbūt tai yra aspektas, kuriuo Islands yra pranašesnis už pirmtaką – nors ir saugesnis, bet vientisesnis. Bet irgi nelengvas albumas, reikėjo kokių 5 perklausų (iš esmės viso savaitgalio), kad suvirškinčiau šitą banginį, o Waiting For Miracles nagrinėjau bene kelias savaites.
Man labiausiai patinkančios dainos yra Racing With Blinders On (labai galingas atidarantis kūrinys ir jei toks drąsus skambesys vyrautų visame albume, tai Islands tikrai būtų bomba), Fool's Gold (labai kieta ritminė sekcija), Tangerine fankiškumui irgi negaliu atsispirt. Journeyman yra trumpas, bet galingas instrumentinis momentas. A New Species ir Northern Lights irgi kruopščiai išpuoselėtos kompozicijos, vis labiau pradedu pamėgti ir bliuziškai melancholišką Telescope.
Tokių esmingai silpnų momentų albumas neturi, nebent Between Hope & Fear. Ji stačiai neįdomi man. Ilgesnės kompozicijos galbūt ir geros, tačiau prigęsta arba sunkiai išlaiko įspūdį (ypač tą pastebiu klausydamasis Solaris).
Bendrai albumui rašau solidų 9-etą. Gal The Flower Kings ir antrą kartą pateks tarp mano metų favoritų, tačiau šiemet konkurencija į mano topą išskirtinai didelė... žiūrėsim
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. lapkričio 3 d. 11:32:42
Stebina, kad per metus įmanoma sukurti dar vieną 90 minučių trukmės banginį. Produktyvumo mastas man protu nesuvokiamas. Ir negaliu sakyti, kad šitas albumas prastesnis už mano praeitų metų top10-uko albumą „Waiting For Miracles“. Nemaža dalis apžvalgininkų sako, kad pastarąjį „Islands“ net pranoko. Vis tik man „Islands“ sudaro saugaus albumo įspūdį – trūksta avangardo skambesyje ir kompozicijose. „Waiting For Miracles“ albume buvo kompozicijų, kur netenki amo, nes tai kažkas netikėto skambesio prasme (The Rebel Circus, Spirals) arba kompozicijos prasme (Vertigo, Wicked Old Symphony). Čia irgi yra šiek tiek tokių momentų: Morning News pasiūlo tokį akustinį chilly skambesį, vos ne kantri stiliumi. Tangerine galbūt nuspindi funk natūra, Man In A Two Peace Suit ir Serpentine turi savotiško džiaziškumo. Looking For Answers integruoja bažnytinį vargonų skambesį. Bet visa tai nepritrenka su tokia vau galia kaip Spirals boso-gitaros dinamika. Tiesa, tai, kad albumas išlieka įvairus ir įdomus visoje trukmėje, reikia įvertinti. Galbūt tai yra aspektas, kuriuo Islands yra pranašesnis už pirmtaką – nors ir saugesnis, bet vientisesnis. Bet irgi nelengvas albumas, reikėjo kokių 5 perklausų (iš esmės viso savaitgalio), kad suvirškinčiau šitą banginį, o Waiting For Miracles nagrinėjau bene kelias savaites.
Man labiausiai patinkančios dainos yra Racing With Blinders On (labai galingas atidarantis kūrinys ir jei toks drąsus skambesys vyrautų visame albume, tai Islands tikrai būtų bomba), Fool's Gold (labai kieta ritminė sekcija), Tangerine fankiškumui irgi negaliu atsispirt. Journeyman yra trumpas, bet galingas instrumentinis momentas. A New Species ir Northern Lights irgi kruopščiai išpuoselėtos kompozicijos, vis labiau pradedu pamėgti ir bliuziškai melancholišką Telescope.
Tokių esmingai silpnų momentų albumas neturi, nebent Between Hope & Fear. Ji stačiai neįdomi man. Ilgesnės kompozicijos galbūt ir geros, tačiau prigęsta arba sunkiai išlaiko įspūdį (ypač tą pastebiu klausydamasis Solaris).
Bendrai albumui rašau solidų 9-etą. Gal The Flower Kings ir antrą kartą pateks tarp mano metų favoritų, tačiau šiemet konkurencija į mano topą išskirtinai didelė... žiūrėsim
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas