Pirmas mano bandymas įlįsti į šių australų kūrybą. Perklausiau albumą tris kartus. Deja, labai nekabina. Vienintelė vieta, kuri suteikia daug lūkesčių, tai tas geras draivas antroje Reflective dainose pusėje, bet tai ir tiek. Kai kurias dainas pasižymėjau už geras melodijas (The Tables Have Turned, paskutinės dvi lengvesnio skambesio dainos In Shadows ir Gone irgi malonios), tačiau ypatingai nevertinu. Iš esmės pagrindinė albumo problema yra slopi produkcija – skambesys nei labai aštrus, nei labai sodrus, tiesiog atrodytų, kad trūksta ir "svorio", ir "spalvos" skambesiui, blankiai skamba visas albumas, nors kompozicijose vingrybių justi, tiesiog nesigirdi. Albumui 8-etas.
P.S. pastebėjau, jog ankstesni Anubis albumai yra labiau pripažinti ir yra kiek stambesnių formų. Kadangi susidariau įspūdį, jog didžiaplanės kompozicijos labiau tinka pagal grupės skambesio natūrą, reikės būtinai įlįsti į tuos senesnius albumus, ten greičiausiai slypi daug didesnis grupės potencialas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. lapkričio 29 d. 19:42:26
Pirmas mano bandymas įlįsti į šių australų kūrybą. Perklausiau albumą tris kartus. Deja, labai nekabina. Vienintelė vieta, kuri suteikia daug lūkesčių, tai tas geras draivas antroje Reflective dainose pusėje, bet tai ir tiek. Kai kurias dainas pasižymėjau už geras melodijas (The Tables Have Turned, paskutinės dvi lengvesnio skambesio dainos In Shadows ir Gone irgi malonios), tačiau ypatingai nevertinu. Iš esmės pagrindinė albumo problema yra slopi produkcija – skambesys nei labai aštrus, nei labai sodrus, tiesiog atrodytų, kad trūksta ir "svorio", ir "spalvos" skambesiui, blankiai skamba visas albumas, nors kompozicijose vingrybių justi, tiesiog nesigirdi. Albumui 8-etas.
P.S. pastebėjau, jog ankstesni Anubis albumai yra labiau pripažinti ir yra kiek stambesnių formų. Kadangi susidariau įspūdį, jog didžiaplanės kompozicijos labiau tinka pagal grupės skambesio natūrą, reikės būtinai įlįsti į tuos senesnius albumus, ten greičiausiai slypi daug didesnis grupės potencialas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas