IO Earth kūryba man sunkus klausinys. Mėgstu atmosferinį skambesį, bet IO Earth estetika per daug nušlifuota, per daug melodijos ir per mažai tos grynos nuotaikos ar skambesiu kuriamos intrigos. Viena vertus, šitas albumas turi įdomių momentų, tačiau viskas kultivuojama taip lėtai, kad dainos lieka beformės, todėl labai sunku susidaryti įspūdį tiek apie atskiras kompozicijas, tiek apie visą albumą. Nu jis toks joks, kaip mėgstu sakyti. Tiesa, Waterfall vystymas, melodijos kilimas tikrai vertas paminėjimo. Man labai patinka tamsesnė Breathe, kuri turi vieną puikiausių šiemet girdėtų boso linijų. Turbūt mėgstamiausia daina albume. Shadows gerą kulminaciją pasiekia, tiesa, tenka (per) ilgai jos laukti. Trumpieji du rezonansai daug albumui neprideda, o The Rain yra šio albumo magnum opus pagal kiekybę, bet pagal kokybę tai yra gryniausias pavyzdys, kodėl man IO Earth kūryba yra sunki. Tiesa, čia kiek invertuotas įspūdis: pradžia įdomi, o po to viskas lėtai agoniškai miršta, o ne atvirkščiai. Bet tai esmės nekeičia. Todėl negaliu rašyti daugiau nei 8-eto.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. lapkričio 30 d. 18:18:53
IO Earth kūryba man sunkus klausinys. Mėgstu atmosferinį skambesį, bet IO Earth estetika per daug nušlifuota, per daug melodijos ir per mažai tos grynos nuotaikos ar skambesiu kuriamos intrigos. Viena vertus, šitas albumas turi įdomių momentų, tačiau viskas kultivuojama taip lėtai, kad dainos lieka beformės, todėl labai sunku susidaryti įspūdį tiek apie atskiras kompozicijas, tiek apie visą albumą. Nu jis toks joks, kaip mėgstu sakyti. Tiesa, Waterfall vystymas, melodijos kilimas tikrai vertas paminėjimo. Man labai patinka tamsesnė Breathe, kuri turi vieną puikiausių šiemet girdėtų boso linijų. Turbūt mėgstamiausia daina albume. Shadows gerą kulminaciją pasiekia, tiesa, tenka (per) ilgai jos laukti. Trumpieji du rezonansai daug albumui neprideda, o The Rain yra šio albumo magnum opus pagal kiekybę, bet pagal kokybę tai yra gryniausias pavyzdys, kodėl man IO Earth kūryba yra sunki. Tiesa, čia kiek invertuotas įspūdis: pradžia įdomi, o po to viskas lėtai agoniškai miršta, o ne atvirkščiai. Bet tai esmės nekeičia. Todėl negaliu rašyti daugiau nei 8-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas