Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
Aš dar šiek tiek pabūsiu, bet irgi vėliau vakare patrauksiu su kolegomis sutikti 2026. Tad ir aš iš anksto perduodu linkėjimus sulaukti labai sėkmingų ir sveikatingų 2026-ųjų metų!
Tikriausiai šiemet jau nepasirodysiu. Tad iš anksto visus su artėjančiais. Oasilinkėkit patys sau, ko labiausiai reikia. Sveikinimai iš Lutexpo 3 salės ?
Man vis tiek gaila MTV 80s. Nors eveik viskas iki skausmo žinoma, bet tai buvo mano muzika, mano fonas. Paskutinės dienos su tikro garso koncertais uvo tikrai WOW. O tai, kas liko išjungus muziką, galima ir išvis išjungti. Nepasigesiu
Alvydai, aš nespėju visų jūsų komentarų apie albumus skaityti, o daug dominančių atlikėjų komentuojat. Bet aš tikriausiai ir po naujų metų toliau nagrinėsiu 2025 leidimus.
Mano tempai kaip tik kritę - pasibaigus kovidui gerokai sumažinau naujos muzikos absorbciją. Fokusas nukrypo labiau į atskirų atlikėjų diskografijų totalinius tyrinėjimus.
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas