Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
Pas baltaodziu dievuliuka, zodis tapo kunu, sviesa, planetos, zmones ir kiti l e g e n d ariniai tvariniai. Bet pradzioje buvo zodis. Noriu tik pasakyti kad saugokim kito zmogaus zodi nes jeigu ji atimam tas pats kaip ...
Kas netiki zodzio galia... Juk pasakymas: pradzioje buvo pinigas. Pradzioje buvo peilis. Pradzioje buvo kumstis arba anas galas. Negalioja. Pradzioje buvo zodis! Kas neturi zodzio - tas bejegis
Dienos daina:
Everything has changed:
One less lonely girl
Paruosim pamokas literaturos
Apie drobes ir aruodus
Eisim i gatves apgint kulturos
Ir kinkuosimes pagal Jay Z
Pikantiska kebaba aplaizydami
Jeigu rimtai kalbant, kad gyvam sulaukt sv.Kaledu noreciau kad bent viena diena metuose Lazutka gydytu kaip Nauseda - o Nauseda kaip Lazutka. Tas pats % gydytoju atsainumas geroves valstijoje
dėl mano impotencijos? Kliedesiu? Diabeto, kraujospudzio? Voties?“
Gydytojas nusišypso ir atsako: „Išgerkite vieną (haloperidoli), ir jums neberūpės nė vienas iš šių dalykų!“
Ta proga... nueini pas gydytoją, kuris tau išrašo naują „stebuklingą tabletę“ nuo visų negalavimų.
„Tai neįtikėtinas proveržis“, – sako gydytojas. „Tai visagalis vaistas nuo kiekvienos ligos!“
Ziuri skeptiškai į mažytę tabletę. „Nuo visko? O kaip dėl man
O siaip tai laikas galva gydyti. Tik reikia ismaniosios kyshiu programeles, nes stovetis eilese nesiruosiu kai problemos su galva kojos kencia. Kysiai brangs nuo naujuju bet ir per sventes. Medix gonna play, I is gonna pay...
Klausiau The Smiths - Meat is murder, ir nieko anti-homophobisko tame nematau. Nebent kai sakau valgysiu saltiena be krieno - valgysiu saltiena su xrienu
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas