Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
Silent beast isejo is galiojimo laiko ir regis viska siam tinklalapyje pasake. The BLE the BLE ir kitas theblenimas. Bus a new era. Rasysim recenzijas, muzikos ir filmu, versim diariuose uzsienio naujienas o mums pades robotas DIY.
Konditerijus sedetu
Malia sedetu
Einaras sedetu ir skaitytu
Sahja sedetu ir skaiciuotu
Kiti siaip klausytus beleko
Fantomasai isivardintu
Edzka viska darytu ir gautu su Edu automobili dviems
Rutone su Alvydu prisimintu draugiskuma ir never nebenemyletu
Anikdotas apie tai kaip nesusikalba paprasti zmones + norintys atrodyti protingi zmones. Autobuso stotelej.
- mes laukiam autobuso.
– Mes atliekame horizontalios plokštumos stabilumo tyrimus, susijusius su vertikaliais svyravimais, bei optimizuojame perif
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas