Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
Tuo labiau, koncertinės versijos dažnai ateina kartu su koncertiniu albumu, tai yra racionalu joms daryti atskirus dainų profilius ir tokia buvo daugiametė praktika.
Dėl to, kokių versijų reikia music'e, kokių nereikia. Aš visada vadovavaus principu, kad remaster'ių ar remix'ų (nebent tai kito atlikėjo remiksas) atskirai kelti nereikia. Bet koncertinės ir rerecorded studijinės versijos dažnai yra vertingos.
Taip pat ne visai tiesa, kad ji prisiskyrė prie Ambassadeurs... taip, įėjus į jos tebeesantį profilį administracijoje tokį dalyką rodo dropbox'e, bet pvz Ambassadeurs profilyje tokios info visai nėra. Tai vadinasi, nieko labai blogo neįvyko.
Nesutinku su Alvydu. Šalinant dainą iš albumo dainos profiliui niekas nenutinka, tik ją trinant ji pavirsta va tokiu vaiduokliu, kuris vis dar turi nuorodą, bet joje nieko nėra. Tiesiog taip visados buvo suprogramuota, jei neklystu.
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas