Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
Aš savo topo kortų atskleist nenoriu (tuo labiau, kad dar laukiu Ulver albumo poryt išeisiančio), bet su Deftones albumu šiemet nemažai laiko praleista, rimtas kandidatas į topą.
Jis Dadar pasidares kaip robot's. Viska naikina ir uzpuola kaip ipykes robot's. Jei nesvankus zodis subsided is triju paeiliui raiding kombinacijos trins kilometres posta. Jei nesvankybe yra apiebjo Inga padarga posta paliks nes yr ispuikes liuc.
Taip kaip duoda papust ar nevairuoji isgerus taip ateity gali tikrint ar nekompineji - nerasineji nemiegojes, duodami paciulpt telefona ar panasiais keistais budais interneto policija
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas