Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2024 m. lapkričio 20 d. 16:15:43
Man šis Architect albumas užima visiško vidurkio poziciją, tai nereiškia pilkumo, ar nuobodulio, tiesiog jis geresnis už Holy Hell, bet silpnesnis už sekančių metų The Classics Symptoms.. ir visa galva nusileidžia All Our Gods.., kuris man metalcoro scenoje vienas ryškiausių..
Pamėgtos dainos šios: - Black Lungs, Giving Blood, Dead Butterflies, Animals, ir galimai dar Little Wonder.
Atskirai paminėčiau melancholiškąją Flight Without Feathers. Tai lyrinė, liūdna beveik atmosferinė nesudėtinga daina, matyt skirta grupės mirusio kolegos atminimui ir pateikta tiksliai per albumo vidurį, kaip duoklė.
Bendras įspūdis neįtin ryškus, tačiau pakankamas, kad patrauktų paklausyti dar kartą. 9 su minusu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. lapkričio 25 d. 12:18:35
Arba man Architects praeityje skambėjo techniškiau arba vis labiau laidoju viltis suprasti, kame yra metalcore'o žavesys. Jei net Architects albume man sudėtinga dainas atskirti vieną nuo kitos, tai to tikėtis labiau generiško metalcore'o albume, matyt, net neverta. O būtent tas įvairovės trūkumas mane ir trikdo. Šiame albume man patiko Animals ir Little Wonder energija, taip pat Impermanence pradžioje skambėjo įdomiai. Demi God turi truputį švelnesnį nei įprastą stiliui skambesį, bet tai irgi suintrigavo tik trumpam. Albumui rašau 7 balus ir ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas