Visai neblogas albumas, ypač atsižvelgiant į labai ilgą grupės pertrauką nuo studijinės veiklos. Alternatyvus rokas čia su šiek tiek ritminių įmantrybių, dar saksofonas savo cinkelio prideda. Man labai primena kitą alternatyvaus roko grupę Elbow, tik The Psychedelic Furs muzika kiek agresyvesnė, aiškiau kontūruota, kol Elbow šiek tiek plaukiantys. Vokale yra žiupsnelis ekspresijos, ko visai užtenka šio albumo skambesiui. Atėjus šito paklausyti iš po Pearl Jam - Gigaton, norisi parodyti Pearl Jam'ams va kaip daromas geras alternatyvus rokas. Tiesa, po labai gerų dainų Ash Wednesday ir No-One albumas kiek išsikvepia antroje pusėje. Galvočiau, gal šiek tiek pabodo (kas dažnai nutinka net ir gerų albumų antrose pusėse), bet kitų apžvalgininkų raštuose irgi matyti nusivylimo albumo per-ilgumu, albumas galėjo užsibaigti ties 9-a daina. Nors būčiau svarstęs apie 9-etą, bet būtent ta silpnesnė albumo pabaiga verčia mane nuleisti balą iki stipraus 8-eto.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gruodžio 9 d. 20:34:01
Visai neblogas albumas, ypač atsižvelgiant į labai ilgą grupės pertrauką nuo studijinės veiklos. Alternatyvus rokas čia su šiek tiek ritminių įmantrybių, dar saksofonas savo cinkelio prideda. Man labai primena kitą alternatyvaus roko grupę Elbow, tik The Psychedelic Furs muzika kiek agresyvesnė, aiškiau kontūruota, kol Elbow šiek tiek plaukiantys. Vokale yra žiupsnelis ekspresijos, ko visai užtenka šio albumo skambesiui. Atėjus šito paklausyti iš po Pearl Jam - Gigaton, norisi parodyti Pearl Jam'ams va kaip daromas geras alternatyvus rokas. Tiesa, po labai gerų dainų Ash Wednesday ir No-One albumas kiek išsikvepia antroje pusėje. Galvočiau, gal šiek tiek pabodo (kas dažnai nutinka net ir gerų albumų antrose pusėse), bet kitų apžvalgininkų raštuose irgi matyti nusivylimo albumo per-ilgumu, albumas galėjo užsibaigti ties 9-a daina. Nors būčiau svarstęs apie 9-etą, bet būtent ta silpnesnė albumo pabaiga verčia mane nuleisti balą iki stipraus 8-eto.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas