Kankinu šį albumą vis iš naujo, nes bandau atrasti kas būtent man nepatinka. Ir manau, kad gal pagaliau supratau. Aš visada buvau Chino Moreno vokalo gerbėja, būtent jis man sukuria grupės unikalumą, atpažįstamumą, pagrindinį grožį dainose. Bet supratau, jog kartais jis neskamba taip gerai, ar tiksliau pasakius, gal pakenkia dainai, ir tai pasijautė man daugelyje dainų šiame albume. Pavyzdžiui, daina Ceremony būtų tikrai puiki (gitarų linijos yra amazing, ir šiaip visa instrumentuotė), bet kai ateina eilutės "It's an illusion", man jo vokalas staiga nebesusiklauso, ir tai išderina man dainą. Todėl daugumą dainų albume suvertinau 8, o 9 daviau favoritėms The Spell of Mathematics, galbūt dėl to, kaip ir Alvydas pastebėjo, dėl dream pop motyvo, susiklauso įdomiai bendrame kontekste. Ir dar labiau patikusi Radiant City, kurioje ir priedainis, ir instrumentuotė man geriau derinasi, bet iki pilnos laimės pritrūksta.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Pirmas normaliai išklausytas Deftone albumas. Seniau man atmušdavo norą kišti nosį vien prierašas " eksperimentinis post... betkas". Dabar nesu toks prietaringas. Post experimental indi terminai man nebėra repelentas. Čia randu visai naują pasaulį, o šiame albume net 5 dainos gavo teigiamą atsaką tiek analitiniame, tiek jausminiame lygmenyje. Dainos "The Spell of Mathematics" bei "This Link is Dead" itin intriguojančios kuomet sunkus metalas su mechaniškai apdorotu vokalu dar gauna dream pop apvalkalą. Kažkas man absoliučiai nauja. Vertinu 9, bet nesu garantuotas viską supratau ir perjaučiau.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Man Deftones truputį problematiška grupė. Nežinau, ar dėl vokalo skambesio man jų muzika skamba išplautai, ar dėl šiek tiek posti'škos muzikos natūros. Nes vat atrodo, kad, pavyzdžiui, kažkaip išryškinus Ceremony stipriąsias dalis, tai būtų puiki daina, bet Deftones atmosferoje ji visai išblunka ir manęs nekabina. Tiesa, šiame albume turėjau geresnių patyrimų lyginant su Gore, kuriam irgi nepavyko manęs užkabinti. Pirmiausia, aišku, singlas Genesis man suveikė ir iki šiol išlieka viena mėgstamiausių dainų, nes turbūt galingiausiai skamba. Tuo tarpu titulinis Ohms man skamba silpniausiai visame albume. Toliau The Spell of Mathematics įdomi daina. This Link Is Dead turbūt kartu su Genesis į vieną lygį man patenka. Radiant City ir Headless irgi skamba nesilpnai. Bet, pavyzdžiui, Pompeji dainos antroje pusėje kas ten vyksta, aš visai nežinau. Žodžiu, Deftones man toliau nepasiduoda, nors šitas albumas tikriausiai labiausiai patikęs iš visų jų bandymų. 8-etas su pliusu.
Aš labai žiūriu. O, dabar iš Deftones - Ohms dainos profilio parekomendavo Queen - Lily of the Valley, kas yra mėgstamiausia mano gėlė. Nėra kuo skųstis.
Esu Jethro Tull dainos Rock Island profilyje ir man music'as segmente "Panaši muzika" siūlo Iron Maiden, Judas Priest ir SOAD. Žodžiu, music'as palaimina Grammy sprendimą Jethro Tull apdovanoti sunkaus roko / metalo kategorijoje
R.I.P. Brant Hinds (ex-Mastodon). Kai Joe Duplantier pasakė šią naujieną per Gojiros koncą, negalėjau patikėt. Žmogus tik išėjo iš grupės, galimai norėdamas pasidžiaugt gyvenimu, ir buvo su motociklu nudaužtas sankryžoj. Life is a bitch.
Atsirado šviežias kito žmogaus postas fb evente, kad 19:00 Neckbreakker ir 20:15 Gojira. Pačiu laiku sužinota. Ypač tiems, kas iš kitų miestų važiuoja.
2025 m. rugpjūčio 23 d. 20:47:35
Kankinu šį albumą vis iš naujo, nes bandau atrasti kas būtent man nepatinka. Ir manau, kad gal pagaliau supratau. Aš visada buvau Chino Moreno vokalo gerbėja, būtent jis man sukuria grupės unikalumą, atpažįstamumą, pagrindinį grožį dainose. Bet supratau, jog kartais jis neskamba taip gerai, ar tiksliau pasakius, gal pakenkia dainai, ir tai pasijautė man daugelyje dainų šiame albume. Pavyzdžiui, daina Ceremony būtų tikrai puiki (gitarų linijos yra amazing, ir šiaip visa instrumentuotė), bet kai ateina eilutės "It's an illusion", man jo vokalas staiga nebesusiklauso, ir tai išderina man dainą. Todėl daugumą dainų albume suvertinau 8, o 9 daviau favoritėms The Spell of Mathematics, galbūt dėl to, kaip ir Alvydas pastebėjo, dėl dream pop motyvo, susiklauso įdomiai bendrame kontekste. Ir dar labiau patikusi Radiant City, kurioje ir priedainis, ir instrumentuotė man geriau derinasi, bet iki pilnos laimės pritrūksta.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2020 m. gruodžio 28 d. 13:24:20
Pirmas normaliai išklausytas Deftone albumas. Seniau man atmušdavo norą kišti nosį vien prierašas " eksperimentinis post... betkas". Dabar nesu toks prietaringas. Post experimental indi terminai man nebėra repelentas. Čia randu visai naują pasaulį, o šiame albume net 5 dainos gavo teigiamą atsaką tiek analitiniame, tiek jausminiame lygmenyje. Dainos "The Spell of Mathematics" bei "This Link is Dead" itin intriguojančios kuomet sunkus metalas su mechaniškai apdorotu vokalu dar gauna dream pop apvalkalą. Kažkas man absoliučiai nauja. Vertinu 9, bet nesu garantuotas viską supratau ir perjaučiau.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 24 d. 02:56:09
Man Deftones truputį problematiška grupė. Nežinau, ar dėl vokalo skambesio man jų muzika skamba išplautai, ar dėl šiek tiek posti'škos muzikos natūros. Nes vat atrodo, kad, pavyzdžiui, kažkaip išryškinus Ceremony stipriąsias dalis, tai būtų puiki daina, bet Deftones atmosferoje ji visai išblunka ir manęs nekabina. Tiesa, šiame albume turėjau geresnių patyrimų lyginant su Gore, kuriam irgi nepavyko manęs užkabinti. Pirmiausia, aišku, singlas Genesis man suveikė ir iki šiol išlieka viena mėgstamiausių dainų, nes turbūt galingiausiai skamba. Tuo tarpu titulinis Ohms man skamba silpniausiai visame albume. Toliau The Spell of Mathematics įdomi daina. This Link Is Dead turbūt kartu su Genesis į vieną lygį man patenka. Radiant City ir Headless irgi skamba nesilpnai. Bet, pavyzdžiui, Pompeji dainos antroje pusėje kas ten vyksta, aš visai nežinau. Žodžiu, Deftones man toliau nepasiduoda, nors šitas albumas tikriausiai labiausiai patikęs iš visų jų bandymų. 8-etas su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas