Šiemet mano muzikiniame skonyje įvyko proveržis ties ekstremaliais metalo stiliais, ypač ties klasikiniu norvegišku bažnyčių degintojų juodmetaliu ir klasikiniu death metal. Šita grupė pusiau taiko į tą klasikinį death metal, bet su savo agresyviu grind'u man vis dar pakankamai sunkūs.
Bet jų šitas albumas yra gėris. Fuck That Factoid iškart užkabina savo galinga, bet ne nykia, o išties įdomia ritmine sekcija ir galingu boso grojimu. Aišku, nesu radikalių vokalų fanas, bet esant tinkamam kontekstui tą pateisinu. Visas albumas kupinas tokių keistų, ekspresionistiškų gitaros proveržių (norisi lyginti su Voivod, ypač Backlash Just Because, Fluxing of the Muscle dainose), albumas bendrai paėmus nėra jau toks stipriai grind'iškas, nes tokias dainas kaip Backlash Just Because, That Curse of Being In Thrail, o ypač Invigorating Clutch galėtum laikyti groove metal arba, greitesnėse vietose, klasikiniu Anthrax'išku speed'u. Joie De Ne Pas Vivre ir A Bellyful of Salt and Spleen yra juodmetalio numeriai. Nors abu man sunkokai virškinasi, tačiau įvairovės į albumą tikrai įveda. Fluxin of the Muscle yra iš kelių skirtingų sekcijų sudaryta daina, beveik lygiuojasi į progresyvų metalą. Amoral yra tokio žanro numeris kaip Enslaved - Urjotun iš naujojo Enslaved albumo Utgard ar kažkas tokio – toks truputį psichodeliškas heavy metal su juodulio prieskoniu. Kaip dievinu Enslaved naują albumą, tai dievinu ir Amoral. Ši ir melvin'iška Invigorating Clutch yra mano mėgstamiausi numeriai albume. Albume buvo ir keli numeriai, kurie, deja, nebuvo pakankamai ekstremalūs, kad išsiskirtų: Zero Gravitas Chamber, Acting In Gouged Faith, Feral Carve-Up. Jie pasirodė kaip gana konvenciniai kūriniai, o šiame albume labiau išsiskyrė būtent tokie kūriniai, kurie arba turi labai galingą ritminę sekciją, arba yra stilistiškai netikėti. Paskutiniai du koveriai manęs irgi labai smarkiai nepaveikė, bet White Kross tikrai vykęs Sonic Youth dainos koveris.
Nesitikėjau, kad man taip patiks, bet išties, labai patinka šis albumas, ne kokofoniškas, bet išties įvairus. Tikrai nusipelno 9-eto iš manęs.
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. gruodžio 23 d. 19:23:41
Šiemet mano muzikiniame skonyje įvyko proveržis ties ekstremaliais metalo stiliais, ypač ties klasikiniu norvegišku bažnyčių degintojų juodmetaliu ir klasikiniu death metal. Šita grupė pusiau taiko į tą klasikinį death metal, bet su savo agresyviu grind'u man vis dar pakankamai sunkūs.
Bet jų šitas albumas yra gėris. Fuck That Factoid iškart užkabina savo galinga, bet ne nykia, o išties įdomia ritmine sekcija ir galingu boso grojimu. Aišku, nesu radikalių vokalų fanas, bet esant tinkamam kontekstui tą pateisinu. Visas albumas kupinas tokių keistų, ekspresionistiškų gitaros proveržių (norisi lyginti su Voivod, ypač Backlash Just Because, Fluxing of the Muscle dainose), albumas bendrai paėmus nėra jau toks stipriai grind'iškas, nes tokias dainas kaip Backlash Just Because, That Curse of Being In Thrail, o ypač Invigorating Clutch galėtum laikyti groove metal arba, greitesnėse vietose, klasikiniu Anthrax'išku speed'u. Joie De Ne Pas Vivre ir A Bellyful of Salt and Spleen yra juodmetalio numeriai. Nors abu man sunkokai virškinasi, tačiau įvairovės į albumą tikrai įveda. Fluxin of the Muscle yra iš kelių skirtingų sekcijų sudaryta daina, beveik lygiuojasi į progresyvų metalą. Amoral yra tokio žanro numeris kaip Enslaved - Urjotun iš naujojo Enslaved albumo Utgard ar kažkas tokio – toks truputį psichodeliškas heavy metal su juodulio prieskoniu. Kaip dievinu Enslaved naują albumą, tai dievinu ir Amoral. Ši ir melvin'iška Invigorating Clutch yra mano mėgstamiausi numeriai albume. Albume buvo ir keli numeriai, kurie, deja, nebuvo pakankamai ekstremalūs, kad išsiskirtų: Zero Gravitas Chamber, Acting In Gouged Faith, Feral Carve-Up. Jie pasirodė kaip gana konvenciniai kūriniai, o šiame albume labiau išsiskyrė būtent tokie kūriniai, kurie arba turi labai galingą ritminę sekciją, arba yra stilistiškai netikėti. Paskutiniai du koveriai manęs irgi labai smarkiai nepaveikė, bet White Kross tikrai vykęs Sonic Youth dainos koveris.
Nesitikėjau, kad man taip patiks, bet išties, labai patinka šis albumas, ne kokofoniškas, bet išties įvairus. Tikrai nusipelno 9-eto iš manęs.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas