Magnum kietai laiko tą savo braižą, kuris panašus į Journey, bet daugiau progresyvaus charakterio (panašiai kaip Asia). Bet kažkodėl man Magnum nepriauga iki progroko (kaip ir Journey). Arba nebent tai „progrokas arenoms“. Toks klavišinių pabrėžtas galios skambesys, atrodo, dar truputį pasunkink ir gausis bene Deep Purple.
Man šitas albumas nesusitupi. Daug tokių galingų priedainių, bet kad įsirėžtų ir kažkokiu kitoniškumu nelabai kažkas išsiskiria. Tiesa, Where Are You Eden? prasideda užkabliuojančiu klavišinių rifu. Madman Or Messiah prasideda vos ne kaip Supertramp - The Logical Song plagiatas, bet greit evoliucionuoja į dinamišką įvairių melodijų aferą. Turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume. The Archway of Tears būtų mano antrasis pasirinkimas albume, man patinka, kaip jis užauga nuo įžangos, o užaugęs nenuvilia savo patraukliu priedainiu. Titulinė daina irgi turi įdomių instrumentuočių. Kitka kažkaip neįsikirto, nors House of Kings irgi norėčiau paminėti kaip rimtą albumo headbanger'į, su pompastišku pučiamųjų finalu. Vertinčiau albumą 8-etu, kas mano skalėje į žodžių kalbą išvertus: „panašu, kad geras albumas, bet manęs iki galo neįtikina“.
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. gruodžio 23 d. 21:33:55
Magnum kietai laiko tą savo braižą, kuris panašus į Journey, bet daugiau progresyvaus charakterio (panašiai kaip Asia). Bet kažkodėl man Magnum nepriauga iki progroko (kaip ir Journey). Arba nebent tai „progrokas arenoms“. Toks klavišinių pabrėžtas galios skambesys, atrodo, dar truputį pasunkink ir gausis bene Deep Purple.
Man šitas albumas nesusitupi. Daug tokių galingų priedainių, bet kad įsirėžtų ir kažkokiu kitoniškumu nelabai kažkas išsiskiria. Tiesa, Where Are You Eden? prasideda užkabliuojančiu klavišinių rifu. Madman Or Messiah prasideda vos ne kaip Supertramp - The Logical Song plagiatas, bet greit evoliucionuoja į dinamišką įvairių melodijų aferą. Turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume. The Archway of Tears būtų mano antrasis pasirinkimas albume, man patinka, kaip jis užauga nuo įžangos, o užaugęs nenuvilia savo patraukliu priedainiu. Titulinė daina irgi turi įdomių instrumentuočių. Kitka kažkaip neįsikirto, nors House of Kings irgi norėčiau paminėti kaip rimtą albumo headbanger'į, su pompastišku pučiamųjų finalu. Vertinčiau albumą 8-etu, kas mano skalėje į žodžių kalbą išvertus: „panašu, kad geras albumas, bet manęs iki galo neįtikina“.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas