Neblogas albumas iš sunkiojo metalo žymios grupės, tačiau, kaip dažnai nutinka, į klasikų naujus albumus žiūriu su skepticizmu, nes labai dažnai jie bando atkartoti 40 metų senumo idėjas, tik įdėdami mažiau pastangų. Tiesa, nelabai galiu palyginti šį albumą su kitais Accept darbais, nes aš apart kelių klasikinės eros albumų vargiai ką ir bežinau apie šią grupę. Tačiau pats skambesys neatrodo kažkoks naujas lyginant kad ir su tais pačiais 80-aisiais. Kita vertus, esu girdėjęs mažiau įkvepiančių naujų klasikų albumų (pvz, Judas Priest pastarieji darbai manęs visai netenkina). Čia dar yra aštriau skambančių įsimintinesnių kūrinių: Zombie Apocalypse ir Overnight Sensation man išryškėja kaip tokie šiame albume. The Undertaker ir How Do We Sleep irgi nenuviliantys, skambūs metališki kūriniai. Tačiau paimkim Too Mean To Die, Sucks To Be You, Not My Problem – šitie kūriniai gan stipriai asocijuojasi su neįkvepiančiu heavy metal štampu. Samson And Delilah instrumentalas man irgi yra truputį filler'is. Beje, vienintelė baladei artima daina The Best Is Yet To Come irgi gavosi gan stipri. Taigi, bendras vaizdas neatrodo pilnai šviežias, bet ir ne tiek sugedęs, kad nebūtų galima padegustuoti karts nuo karto. 7 balai iš manęs.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. liepos 26 d. 22:24:24
Neblogas albumas iš sunkiojo metalo žymios grupės, tačiau, kaip dažnai nutinka, į klasikų naujus albumus žiūriu su skepticizmu, nes labai dažnai jie bando atkartoti 40 metų senumo idėjas, tik įdėdami mažiau pastangų. Tiesa, nelabai galiu palyginti šį albumą su kitais Accept darbais, nes aš apart kelių klasikinės eros albumų vargiai ką ir bežinau apie šią grupę. Tačiau pats skambesys neatrodo kažkoks naujas lyginant kad ir su tais pačiais 80-aisiais. Kita vertus, esu girdėjęs mažiau įkvepiančių naujų klasikų albumų (pvz, Judas Priest pastarieji darbai manęs visai netenkina). Čia dar yra aštriau skambančių įsimintinesnių kūrinių: Zombie Apocalypse ir Overnight Sensation man išryškėja kaip tokie šiame albume. The Undertaker ir How Do We Sleep irgi nenuviliantys, skambūs metališki kūriniai. Tačiau paimkim Too Mean To Die, Sucks To Be You, Not My Problem – šitie kūriniai gan stipriai asocijuojasi su neįkvepiančiu heavy metal štampu. Samson And Delilah instrumentalas man irgi yra truputį filler'is. Beje, vienintelė baladei artima daina The Best Is Yet To Come irgi gavosi gan stipri. Taigi, bendras vaizdas neatrodo pilnai šviežias, bet ir ne tiek sugedęs, kad nebūtų galima padegustuoti karts nuo karto. 7 balai iš manęs.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas