Labai dvejopus įspūdžius keliantis albumas. Jei pirmosios trys dainos kelia mintį „negi Nick'as ir Warren'as dviese su griausmu pramuša tai, ką visa grupė padarė su Skeleton Tree ir Ghosteen“, tai 4-7 dainos greitai tą įspūdį užmuša, nes yra gana amorfiškos, mažai melodijos ir mažai instrumentuotės turinčios dainos, ir emocija prastai išspinduliuojama vien dėl to, kad trūksta fono. Tiesa, išimtis yra White Elephant, kuri skamba kaip gera daina, sulieta lituokliu su prasta, per daug išpūsto skambesio daina – tai ten fono netrūksta, trūksta vientisumo. O vat koks fonas Hand of God dainoje – intensyvus ritmo pulsavimas, daugybė sluoksnių sintezatoriaus, styginiai labai gerai sudėlioja akcentus, kelios skirtingos vokalinės linijos. Labai intensyvus, įdomus ir vykęs gabalas. Neatsilieka ir Old Time pagal savo aranžuotės kompleksiškumą, gal net Old Time melodija vietomis man šiek tiek labiau patinka, tik aranžuotė gal ne tokia įtaigi. Carnage nors ir nelaikau tokia stipria daina kaip Hand of God ar Old Time, tačiau turi fantastišką vokalinį atlikimą ir paveikią melodiją, būtent ko ir trūko sekančiose dainose. Tik Balcony Man galiausiai primena, kad galima dar šiame albume išgirsti gerą melodiją, bet jau per vėlu. Albumui rašau 8 balus, nors ties trečia daina dar tikėjausi išrašyti 10-uką.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. rugsėjo 17 d. 12:37:46
Labai dvejopus įspūdžius keliantis albumas. Jei pirmosios trys dainos kelia mintį „negi Nick'as ir Warren'as dviese su griausmu pramuša tai, ką visa grupė padarė su Skeleton Tree ir Ghosteen“, tai 4-7 dainos greitai tą įspūdį užmuša, nes yra gana amorfiškos, mažai melodijos ir mažai instrumentuotės turinčios dainos, ir emocija prastai išspinduliuojama vien dėl to, kad trūksta fono. Tiesa, išimtis yra White Elephant, kuri skamba kaip gera daina, sulieta lituokliu su prasta, per daug išpūsto skambesio daina – tai ten fono netrūksta, trūksta vientisumo. O vat koks fonas Hand of God dainoje – intensyvus ritmo pulsavimas, daugybė sluoksnių sintezatoriaus, styginiai labai gerai sudėlioja akcentus, kelios skirtingos vokalinės linijos. Labai intensyvus, įdomus ir vykęs gabalas. Neatsilieka ir Old Time pagal savo aranžuotės kompleksiškumą, gal net Old Time melodija vietomis man šiek tiek labiau patinka, tik aranžuotė gal ne tokia įtaigi. Carnage nors ir nelaikau tokia stipria daina kaip Hand of God ar Old Time, tačiau turi fantastišką vokalinį atlikimą ir paveikią melodiją, būtent ko ir trūko sekančiose dainose. Tik Balcony Man galiausiai primena, kad galima dar šiame albume išgirsti gerą melodiją, bet jau per vėlu. Albumui rašau 8 balus, nors ties trečia daina dar tikėjausi išrašyti 10-uką.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas