Iš pradžių instrumentalas nenuteikia kažkam įspūdingam, daug greito būgnavimo iš Portnojaus ir mechaniškošredinimo iš Petručio pusės. Žodžiu, tipinis DT/LTE štampas be didelio išskirtinumo. Bet ties 4:30 Levin'as su savo boso linija perlaužia instrumentalą į gerąją pusę. Ir nuo tada pasiekiamas naujas lygis, ir instrumentalas manęs nebepaleidžia. Aš jau seniau pastebėjau, kad Levin'o boso buvimas pirmame plane yra tipinis LTE perėjimas prie naujų motyvų kompozicijoje ir aš jau Levin'o boso laukiu su smalsumu kompozicijose.
Pirmai pusei rašyčiau 9-etą, antrai 10-uką. Bet gal tebūnie 10-ukas, nes kūrinys puikiai atstovi kaip albumo opener'is.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2021 m. balandžio 17 d. 14:51:22
Iš pradžių instrumentalas nenuteikia kažkam įspūdingam, daug greito būgnavimo iš Portnojaus ir mechaniško šredinimo iš Petručio pusės. Žodžiu, tipinis DT/LTE štampas be didelio išskirtinumo. Bet ties 4:30 Levin'as su savo boso linija perlaužia instrumentalą į gerąją pusę. Ir nuo tada pasiekiamas naujas lygis, ir instrumentalas manęs nebepaleidžia. Aš jau seniau pastebėjau, kad Levin'o boso buvimas pirmame plane yra tipinis LTE perėjimas prie naujų motyvų kompozicijoje ir aš jau Levin'o boso laukiu su smalsumu kompozicijose.
Pirmai pusei rašyčiau 9-etą, antrai 10-uką. Bet gal tebūnie 10-ukas, nes kūrinys puikiai atstovi kaip albumo opener'is.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2021 m. kovo 26 d. 00:23:18
Visai neblogai, tik ar jie sugebėtų sugroti "Wonderwall"?
(komentaras iš Youtube)