Avangardinis Ihsahn galbūt man ne tiek patinka kiek truputį popsavai truputį gotiškai artrokiškas šiuolaikinis Ihsahn, bet šis albumas vientisam klausymui, esant avantiūriškam nusiteikimui, visai veikia. Nors pirmosios kelios dainos yra gan konvencinės Ihsahn dainos, iš jų man NaCl atrodo įdomiausia, kompleksiškiausia, bet Tacit dilogija yra albumo ašis ir užduoda toną likusiai albumo daliai: tai sunkus, eksperimentinis, avantiūriškas, išmušantis iš vėžių skambesys. Tacit 2 man net priminė Leprous'ų Contaminate Me (ogi Coal albumas išleistas tais pačiais metais ir būtent Contaminate Me vokalus atlieka būtent Einaro Solbergo svainis Ihsahn). Tacit turbūt mėgstamiausia albumo daina, išties kompleksiškų instrumentuočių kupinas gabalas. Rec, M, Sub Ater tęsia eksperimentinį skambesį, o See yra dar vienas smagus daiktas, man žiauriai priminęs Pink Floyd - One of These Days tą šaižų, kapotą, kiek elektrišką garsą, bet čia Ihsahn su savo aštriais vokalais padaro viską dar keisčiau. Apskritai, visas albumas palieka asociaciją, lyg būčiau klausęs šių dienų Ummagummos. Nežinau, ar tai gerai, bet pirmas įspūdis įdomus. Dėl to pasilaikinu ir rašau 9-etą.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. kovo 10 d. 19:05:35
Avangardinis Ihsahn galbūt man ne tiek patinka kiek truputį popsavai truputį gotiškai artrokiškas šiuolaikinis Ihsahn, bet šis albumas vientisam klausymui, esant avantiūriškam nusiteikimui, visai veikia. Nors pirmosios kelios dainos yra gan konvencinės Ihsahn dainos, iš jų man NaCl atrodo įdomiausia, kompleksiškiausia, bet Tacit dilogija yra albumo ašis ir užduoda toną likusiai albumo daliai: tai sunkus, eksperimentinis, avantiūriškas, išmušantis iš vėžių skambesys. Tacit 2 man net priminė Leprous'ų Contaminate Me (ogi Coal albumas išleistas tais pačiais metais ir būtent Contaminate Me vokalus atlieka būtent Einaro Solbergo svainis Ihsahn). Tacit turbūt mėgstamiausia albumo daina, išties kompleksiškų instrumentuočių kupinas gabalas. Rec, M, Sub Ater tęsia eksperimentinį skambesį, o See yra dar vienas smagus daiktas, man žiauriai priminęs Pink Floyd - One of These Days tą šaižų, kapotą, kiek elektrišką garsą, bet čia Ihsahn su savo aštriais vokalais padaro viską dar keisčiau. Apskritai, visas albumas palieka asociaciją, lyg būčiau klausęs šių dienų Ummagummos. Nežinau, ar tai gerai, bet pirmas įspūdis įdomus. Dėl to pasilaikinu ir rašau 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas