Nu kaip visada, įdomūs tie Xiu Xiu, ypač tais momentais, kai naudojant tuos keistus garsinius motyvus išvedamas kažkas konstruktyvaus ir vežančio, arba kažkas atmosferiškai patrauklaus. Nes mane vienintelis, bet ženklus atmušantis nuo Xiu Xiu faktorius yra tai, kad kai kurios jų kompozicijos yra keistos, bet neįdomios ir užliūliuojančios. Šiame albume jų irgi yra (I Cannot Resist, Goodbye For Good, Knock Out, A Bottle of Rum). Užtat, kaip visada, yra labai įdomių kūrinių. Mano mėgstamiausias turbūt yra One Hundred Years – labai grėsmingas, aštrus, papipirintas smagia elektronika skambesys. Anksčiau nuvertinau Rumpus Room, bet dabar man tai išsiskiriantis skambesys savo nuotaikingumu ir ritmiškumu. Oh No, vėlgi, keistokas numeris, bet melodija egzistuoja, nėra visiškai dekonstruotas eksperimentas, ir jis dainos eigoje vis tirštėja, įsijungia daugiau įdomių garsų ir kulminuoja. Kažką tokio turi ir A Classic Screw. Sad Mezcalita turbūt melodingiausias ir emocionaliausias iš man patikusių kūrinių. Kitka irgi įdomu, tačiau jau mažiau patrauklu. Albumui skiriu 8 balus su minusu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. rugsėjo 30 d. 00:06:57
Nu kaip visada, įdomūs tie Xiu Xiu, ypač tais momentais, kai naudojant tuos keistus garsinius motyvus išvedamas kažkas konstruktyvaus ir vežančio, arba kažkas atmosferiškai patrauklaus. Nes mane vienintelis, bet ženklus atmušantis nuo Xiu Xiu faktorius yra tai, kad kai kurios jų kompozicijos yra keistos, bet neįdomios ir užliūliuojančios. Šiame albume jų irgi yra (I Cannot Resist, Goodbye For Good, Knock Out, A Bottle of Rum). Užtat, kaip visada, yra labai įdomių kūrinių. Mano mėgstamiausias turbūt yra One Hundred Years – labai grėsmingas, aštrus, papipirintas smagia elektronika skambesys. Anksčiau nuvertinau Rumpus Room, bet dabar man tai išsiskiriantis skambesys savo nuotaikingumu ir ritmiškumu. Oh No, vėlgi, keistokas numeris, bet melodija egzistuoja, nėra visiškai dekonstruotas eksperimentas, ir jis dainos eigoje vis tirštėja, įsijungia daugiau įdomių garsų ir kulminuoja. Kažką tokio turi ir A Classic Screw. Sad Mezcalita turbūt melodingiausias ir emocionaliausias iš man patikusių kūrinių. Kitka irgi įdomu, tačiau jau mažiau patrauklu. Albumui skiriu 8 balus su minusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas