Melvins labai daug medžiagos kepa, aš jų naujus darbus kartais paklausau, kartais ne, bet nė vienas iš pastarųjų kokių septynerių metų neįsirėžė. Užtat šitas... ugh, čia klasikiniai, mėsingi Melvins. Ypač mane užpumpuoja ritminė sekcija šiame albume, The Great Good Place pušku-pušku-garvežiuku ritmas labai labai veikia. Boy Mike ir Hund atveju ritminė sekcija irgi labai intensyvi. Kai kur labai pramuša doomiška atmosfera: Caddy Daddy beveik Danzig daina galėtų būti. Hot Fish irgi labai lėta, užtat labai kapojanti daina. Negative No No taip pat savitą simpatišką atmosferą turi. Bouncing Rick turi tokių noise rock užuominų (ypač pabaigoje), I Fuck Around – Beach Boys pankišku stiliumi. Melvins įveda ir savo savitumų su Fuck You, kuri skamba beveik kaip užstalės folkloro daina, tačiau pati muzika tai rokenrolinė. Nu ir jei norite išgirsti vieną keisčiausių a cappella numerių populiariojoje muzikoje – įsijunkite Goodnight Sweet Heart. Labai labai įvairus (to pasigesdavau ankstesniuose albumuose), labai įdomus, labai vežantis albumas. Mano mėgstamiausios dainos: Brian, The Horse-Faced Goon (sunkus, bet pakankamai konvenciškai skambantis heavy metal su žiupsneliu grundžo – tiktų į Ozzy Osbourne solinį albumą iš esmės). Beigi Boy Mike – greita ir groovy, labai labai veža. Albumui 9-etas su pliusu kol kas, bet galiu ateityje ir pakelti iki 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. gruodžio 25 d. 16:32:40
Melvins labai daug medžiagos kepa, aš jų naujus darbus kartais paklausau, kartais ne, bet nė vienas iš pastarųjų kokių septynerių metų neįsirėžė. Užtat šitas... ugh, čia klasikiniai, mėsingi Melvins. Ypač mane užpumpuoja ritminė sekcija šiame albume, The Great Good Place pušku-pušku-garvežiuku ritmas labai labai veikia. Boy Mike ir Hund atveju ritminė sekcija irgi labai intensyvi. Kai kur labai pramuša doomiška atmosfera: Caddy Daddy beveik Danzig daina galėtų būti. Hot Fish irgi labai lėta, užtat labai kapojanti daina. Negative No No taip pat savitą simpatišką atmosferą turi. Bouncing Rick turi tokių noise rock užuominų (ypač pabaigoje), I Fuck Around – Beach Boys pankišku stiliumi. Melvins įveda ir savo savitumų su Fuck You, kuri skamba beveik kaip užstalės folkloro daina, tačiau pati muzika tai rokenrolinė. Nu ir jei norite išgirsti vieną keisčiausių a cappella numerių populiariojoje muzikoje – įsijunkite Goodnight Sweet Heart. Labai labai įvairus (to pasigesdavau ankstesniuose albumuose), labai įdomus, labai vežantis albumas. Mano mėgstamiausios dainos: Brian, The Horse-Faced Goon (sunkus, bet pakankamai konvenciškai skambantis heavy metal su žiupsneliu grundžo – tiktų į Ozzy Osbourne solinį albumą iš esmės). Beigi Boy Mike – greita ir groovy, labai labai veža. Albumui 9-etas su pliusu kol kas, bet galiu ateityje ir pakelti iki 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas