Albumas, kuris turi savo specifinę atmosferą: slopus, bet ritmiškas, vietomis turintis ausį užkabinančius, ryškius ir net šiek tiek šaižius gitaros ar sintezo pragrojimus. Tokius išraiškingus albumus aš esu linkęs vertinti palankiai. Bet yra ir atsveriantis aspektas: vienos dainos linkusios pasiūlyti daug daugiau nei kitos. Dive yra mano mėgstamiausias kūrinys su build-up'u, kuris savotiškai primena depešų Black Celebration erą. Labai patrauklus skambesys. Dying To Live – neblogas, labiau pulsuojantis, dinamiškas kūrinys, tačiau truputį atitrūksta nuo Dive užduoto tono ir labiau skamba kaip vidutiniška daina. Ir sugrįžimas prie įdomybės yra Shake the Cage (Für Theo) – spoken word tekstas (kuris šiaip jau neturi daug prasmės ir būtent tuo yra žavus) įpintas į smagų, ritmiška sintezatorių ir boso motyvą, atliekamą ilgu crescendo per visą kūrinio trukmę. Ir po to Keep Me A Space, nors ir singlas, bet man vienas nykiausių kūrinių albume, ganėtinai vidutiniška melodija. Ir po to vėl įdomu, nes Parked Car (Interior) paprastas, siaubo filmams skirtas styginių motyvas puikiai pereina į Cupids Dark Disco – šiurpokai skambantį kūrinį su daug aštrių gitarų ir sintezatoriaus. Na ir dar vienas įdomus kūrinys albume yra In My Mirror, kuris kulminuoja labai melodingai, energingai ir skambiai. Albumo paskutinės dainos Stay Lit ir Godspeed, vėlgi, pakankamai nykios ir neišlaiko labai dėmesio.
Taigi, po šitų amerikietiškų įspūdžių kalnelių, nors ir atmosfera imponuoja, bet bendra kokybė neleidžia albumui skirti daugiau nei 8 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. spalio 2 d. 01:01:17
Albumas, kuris turi savo specifinę atmosferą: slopus, bet ritmiškas, vietomis turintis ausį užkabinančius, ryškius ir net šiek tiek šaižius gitaros ar sintezo pragrojimus. Tokius išraiškingus albumus aš esu linkęs vertinti palankiai. Bet yra ir atsveriantis aspektas: vienos dainos linkusios pasiūlyti daug daugiau nei kitos. Dive yra mano mėgstamiausias kūrinys su build-up'u, kuris savotiškai primena depešų Black Celebration erą. Labai patrauklus skambesys. Dying To Live – neblogas, labiau pulsuojantis, dinamiškas kūrinys, tačiau truputį atitrūksta nuo Dive užduoto tono ir labiau skamba kaip vidutiniška daina. Ir sugrįžimas prie įdomybės yra Shake the Cage (Für Theo) – spoken word tekstas (kuris šiaip jau neturi daug prasmės ir būtent tuo yra žavus) įpintas į smagų, ritmiška sintezatorių ir boso motyvą, atliekamą ilgu crescendo per visą kūrinio trukmę. Ir po to Keep Me A Space, nors ir singlas, bet man vienas nykiausių kūrinių albume, ganėtinai vidutiniška melodija. Ir po to vėl įdomu, nes Parked Car (Interior) paprastas, siaubo filmams skirtas styginių motyvas puikiai pereina į Cupids Dark Disco – šiurpokai skambantį kūrinį su daug aštrių gitarų ir sintezatoriaus. Na ir dar vienas įdomus kūrinys albume yra In My Mirror, kuris kulminuoja labai melodingai, energingai ir skambiai. Albumo paskutinės dainos Stay Lit ir Godspeed, vėlgi, pakankamai nykios ir neišlaiko labai dėmesio.
Taigi, po šitų amerikietiškų įspūdžių kalnelių, nors ir atmosfera imponuoja, bet bendra kokybė neleidžia albumui skirti daugiau nei 8 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas