Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2021 m. balandžio 1 d. 19:11:12
Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas