Su tokiu grynu (man jau ekstremaliu) mirtmetaliu gyvenime draugauju nedaug, paklausau vieną kitą albumą per metus. Bet esu girdėjęs labiau įkvepiančių mirtmetalio garsų nei šis albumas – daugelis šiame albume esančių kompozicijų nuskambėjo kaip gana konvencinis mirtmetalis. Daugiau aštrumos ir groove'o turėjo daina Surround, Kill, Devour, ją pasilike'inau. Overtorture taip pat pasilike'inau dėl kiek greitesnio tempo, dėl kurio daina nuskambėjo išsiskiriančiai ir kiek aštriau nei kitos. Būtent šitos dainos man priminė paskutinį patikusį death metal albumą (Napalm Death – Throes of Joy In The Jaws of Defeatism). Albumą atidaranti Murderous Rampage ir uždaranti Cerements of the Flayed irgi prie stipresnių dainų albume, bet viduriukas biški privedantis prie žiovulio. Albumui 8-etas su dviem minusais.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. rugsėjo 28 d. 13:29:56
Su tokiu grynu (man jau ekstremaliu) mirtmetaliu gyvenime draugauju nedaug, paklausau vieną kitą albumą per metus. Bet esu girdėjęs labiau įkvepiančių mirtmetalio garsų nei šis albumas – daugelis šiame albume esančių kompozicijų nuskambėjo kaip gana konvencinis mirtmetalis. Daugiau aštrumos ir groove'o turėjo daina Surround, Kill, Devour, ją pasilike'inau. Overtorture taip pat pasilike'inau dėl kiek greitesnio tempo, dėl kurio daina nuskambėjo išsiskiriančiai ir kiek aštriau nei kitos. Būtent šitos dainos man priminė paskutinį patikusį death metal albumą (Napalm Death – Throes of Joy In The Jaws of Defeatism). Albumą atidaranti Murderous Rampage ir uždaranti Cerements of the Flayed irgi prie stipresnių dainų albume, bet viduriukas biški privedantis prie žiovulio. Albumui 8-etas su dviem minusais.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas