Skyriau lygiai vieną perklausą kol kas šitam albumui, bet jau turiu ką pasakyti apie šitą albumą. Šitas albumas kartu yra ir labai ekstravagantiškas albumas su daužančiom ritminėm sekcijom (Born For One Thing, Into The Storm, Grind). Bet kartu jame yra tokių melodinių elementų, dėl kurių man šitas tvėrinys skamba bene postmetališkai. Jų galima išgirsti ir Amazonia, ir Grind antroje pusėje, ir The Trails melodija savotiškai neša link to. The Chant aranžuotė tokia repetityvi, dvelkiantis postmetalu, bet turbūt ryškiausiai man pasirodo tas Hold On dainoje, kuri išmušė mane iš vėžių. Vienas egzotiškiausiai skambančių numerių Gojira diskografijoje. Atrodytų, kad įkvėpimo Gojira pasiskolino iš savo bendratautiečių Alcest. Nors Magma irgi buvo savotiškai postmetališkas albumas, bet čia tas skambesys su papildomais akcentais, kurie išlaiko progmetalio natūrą. Dėl Hold On esu toks pasimetęs, bet jaučiu, kad ta daina man gali nunešti stogą su laiku.
Kas jau dabar neša stogą, tai Born For One Thing ir Amazonia. Tiesiog nėra tokios geros pirmųjų dviejų dainų albume kombinacijos. Born For One Thing jau iškart esu titulavęs metų metalo daina, o Amazonia turbūt nesunkiai paims antrą vietą. New Found rifas yra epiškas, vien jau iš pirmos perklausos. Atrodytų, visai įsipaišytų į Korn repertuarą, bet priedainyje vėl prasimuša tas postmetalinis atspalvis, bet su be galo ryškia melodija. Into The Storm ir Grind irgi nerealūs taškalai, nenuleidžiantys kartelės ir albumo antroje pusėje, nors jei reiktų palyginti dviejų pusių svorį, turbūt drąsiai rinkčiausi pirmąją pusę kaip mėgstamesnę, nors galbūt antrąją dar reikia prisijaukinti.
Dievinu albumus, kurie iš pirmos perklausos tau duoda tiek įdomios, mėgautis priverčiančios informacijos. Nors iš patirties labiausiai manyje iškyla albumai, kurie virškinasi sunkiai, bet šitas albumas pakankamai įdomus pats iš savęs, kad nebūtų greitai nugrotas ir užmestas. Panašu, kad dar ne viena ir ne penkios perklausos bus skirtos šitam albumui. Jau dabar galiu rašyti 10-uką ir teigti, jog LTE3 turi rimtą konkurentą dėl metų albumo pozicijos.
Susitinka ziemkentys, jarube ir aruodas.
Pamato veipintoja, startupininka ir omfgoda.
Ei jus naujadarai, dinkit is musu tautosakos, negadinkit musu jotvingavotu baltu saknu. Naujadarai susizvalgo: Mes nerusai, mes is anglisko interneto ir jusu draugai!
nesirenkant, pardavėjų nė kvapo, kad galėčiau pateikt kam. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Oro uoste tikriausiai tūkstantis kitas keleivių laukia, bilietai išparduoti. Laikas atšauktas, persėdimų traumuotas – tvarkaraštis griuvo, Specialus Skyrius st
Pasas, kreditinės, lėktuvas, kuriam spėt laiko stygius. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Taksi mane vešiąs lėks kaip patrakęs, lagaminai tiesiog per pilni, kad užsegtum, paskubom prikimšti marškinių, kelnių, bučkių. Du kišeniniai bestseleriai,stverti
Labas vakaras. Antrastes mirga kad nebera William Orbit. Prodiusaves madonnos ray of light albuma, isleides savo klasikos perdirbinius, grojes ambienta. Sulauke 69
Your connection is not private
Attackers might be trying to steal your information from www.music.lt (for example, passwords, messages, or credit cards). Learn more
NET::ERR_CERT_DATE_INVALI D
2026 m. liepos 5 d. 13:16:43
Nuostabus albumas ir iMuzika dabar kainuoja tik 13,60Eur
2021 m. balandžio 30 d. 20:13:40
Skyriau lygiai vieną perklausą kol kas šitam albumui, bet jau turiu ką pasakyti apie šitą albumą. Šitas albumas kartu yra ir labai ekstravagantiškas albumas su daužančiom ritminėm sekcijom (Born For One Thing, Into The Storm, Grind). Bet kartu jame yra tokių melodinių elementų, dėl kurių man šitas tvėrinys skamba bene postmetališkai. Jų galima išgirsti ir Amazonia, ir Grind antroje pusėje, ir The Trails melodija savotiškai neša link to. The Chant aranžuotė tokia repetityvi, dvelkiantis postmetalu, bet turbūt ryškiausiai man pasirodo tas Hold On dainoje, kuri išmušė mane iš vėžių. Vienas egzotiškiausiai skambančių numerių Gojira diskografijoje. Atrodytų, kad įkvėpimo Gojira pasiskolino iš savo bendratautiečių Alcest. Nors Magma irgi buvo savotiškai postmetališkas albumas, bet čia tas skambesys su papildomais akcentais, kurie išlaiko progmetalio natūrą. Dėl Hold On esu toks pasimetęs, bet jaučiu, kad ta daina man gali nunešti stogą su laiku.
Kas jau dabar neša stogą, tai Born For One Thing ir Amazonia. Tiesiog nėra tokios geros pirmųjų dviejų dainų albume kombinacijos. Born For One Thing jau iškart esu titulavęs metų metalo daina, o Amazonia turbūt nesunkiai paims antrą vietą. New Found rifas yra epiškas, vien jau iš pirmos perklausos. Atrodytų, visai įsipaišytų į Korn repertuarą, bet priedainyje vėl prasimuša tas postmetalinis atspalvis, bet su be galo ryškia melodija. Into The Storm ir Grind irgi nerealūs taškalai, nenuleidžiantys kartelės ir albumo antroje pusėje, nors jei reiktų palyginti dviejų pusių svorį, turbūt drąsiai rinkčiausi pirmąją pusę kaip mėgstamesnę, nors galbūt antrąją dar reikia prisijaukinti.
Dievinu albumus, kurie iš pirmos perklausos tau duoda tiek įdomios, mėgautis priverčiančios informacijos. Nors iš patirties labiausiai manyje iškyla albumai, kurie virškinasi sunkiai, bet šitas albumas pakankamai įdomus pats iš savęs, kad nebūtų greitai nugrotas ir užmestas. Panašu, kad dar ne viena ir ne penkios perklausos bus skirtos šitam albumui. Jau dabar galiu rašyti 10-uką ir teigti, jog LTE3 turi rimtą konkurentą dėl metų albumo pozicijos.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas