Mariusz Duda pirmasis bandymas su minimalistine elektronika dar atrodė tematiškas, nešantis paskui save idėją, o ir muzika buvo vietomis subtiliai įdomi. O ir Lockdown Spaces buvo labiau sutvertas būti vienkartiniu tokiu bandymu. Claustrophobic Universe skamba lygiai kaip Lockdown Spaces, tik dar tuščiau ir jau nebesuprantu po šiuo albumu slypinčio koncepto, ir melodijų prasme... čia melodijų nelabai yra. Nes aš tikrai galiu klausyti šaltą elektroniką, bet jei ir melodijos dėmuo silpnai išreikštas (pvz, pas Kraftwerk'us melodija buvo vienas esminių elementų), tai man palaipsniui tampa nykia kakofonija. Kaip dažnai būna šių dienų elektroninėje muzikoje. Vat būtent ant to Mariusz Duda, man atrodo, šįkart balansuoja. Dėl jam būdingų Lunatic Soul primenančių tonų albumui galiu išrašyti 6-etą su pliusu, bet daugiau negaliu rašyti.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2021 m. balandžio 30 d. 23:12:24
Mariusz Duda pirmasis bandymas su minimalistine elektronika dar atrodė tematiškas, nešantis paskui save idėją, o ir muzika buvo vietomis subtiliai įdomi. O ir Lockdown Spaces buvo labiau sutvertas būti vienkartiniu tokiu bandymu. Claustrophobic Universe skamba lygiai kaip Lockdown Spaces, tik dar tuščiau ir jau nebesuprantu po šiuo albumu slypinčio koncepto, ir melodijų prasme... čia melodijų nelabai yra. Nes aš tikrai galiu klausyti šaltą elektroniką, bet jei ir melodijos dėmuo silpnai išreikštas (pvz, pas Kraftwerk'us melodija buvo vienas esminių elementų), tai man palaipsniui tampa nykia kakofonija. Kaip dažnai būna šių dienų elektroninėje muzikoje. Vat būtent ant to Mariusz Duda, man atrodo, šįkart balansuoja. Dėl jam būdingų Lunatic Soul primenančių tonų albumui galiu išrašyti 6-etą su pliusu, bet daugiau negaliu rašyti.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas