Music.lt | 2021 m. muzikos atradimai

Diskusijos

0

Kažkaip visiškai praleidau spalį išleistą naują :Of the Wand and the Moon: albumą Your Love Can't Hold This Wreath Of Sorrow. O po kelių perklausų, sakyčiau, tam tikriems gyvenimo atvejams, visai netgi puikus..

Man asmeniškai labiausiai 2021 metais įstrigo: Weeknd - save your tears. Iki šiol į šį atlikėją žiūrėjau gana skeptiškai, bet save your tears dainos idėja, muzika, klipas ir siužetas labai sužavėjo... siužeto ir muzikos techniniai sprendimai kažkas iš fantastikos srities. Iš Lietuvių klipų srityje be konkurencijos Sel ir Soliaris - Tik Tok, muzikos prasme, be abejo The Roop.  

Turbūt taisyklėms nusižengsiu ir aš, nes 2021-ieji man buvo tokių keistų atradimų metai. Gal neminėsiu tų kūrinių, kurių rimtai vertint išvis neįmanoma, ir kuriems jau daaaaug metų (apie 30), bet išliko nepastebėti. Juolab kad ir svetainėje jų nėra, ir tai mūsų didieji Rytų kaimynai. OK, gal kam bus įdomu, gal mane pavadinsit visiška tamsuole. Daina kažkokia kalba (ne rusų, ne anglų – išvis neaišku kokia), klipai du, bet animacinis man patiko labiau. Primena kažką, bet nežinau/neatsimenu, ką. Neskaitantiems didžiojo Rytų brolio kalba – Nogu svelo! – Haru mamburu

Kitas atradimas jau daug rimtesnis. Aplinkybės kiek neįprastos. Arba aš ir vėl tamsuolė. Lankydamiesi Druskininkuose užsukome į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Buvo eilinė darbo diena, atrodo. Bažnyčioje žmonių buvo nedaug. Nustebino ten skambėjusi muzika – na tikrai ne bažnytinė... Lauke jau išdrįsau pasidomėti, ką gi girdėjom. 

Ir vėl galėčiau sakyt „Kurgi aš buvau, kad to nepastebėjau anksčiau???“ Keista, bet Music'o svetainėje nerandu Peder B. Hellland

Dar vienas panašus atradimas – Yakuro. Kurio Music'e irgi pasigendu. Jau nepasakysiu, kokiomis aplinkybėmis atradau, bet man patiko tokia muzika. Nutariau pasidomėti, kas šis japoniškai (bent mano ausims ir akims) pasivadinęs kūrėjas – ir likau smagiai nustebusi. Viskas, ką radau– identiški prisistatymai tiek last.fm, tiek Facebook'e. Rusų kalba. Kiek ilgiau pasiknaisiojusi radau, kad Yurij Dunchenko (Юрий Дунченко) gyvena Estijoje. 

Nu ir dar viena mano gėda/kurgiašbuvauanksčiau? Tautiečiai ROYCE. Kaip aš juos pražiopsojau, man pačiai lieka mistika... Gal visi mano skausmingieji 2019-ieji man tiesiog iškrito iš gyvenimo, dabar po truputį atsigaunu ir grįžtu į gyvenimą, tai pastebiu tai, ką anksčiau praleidau. Atradimas-netyčiukas. Darbe (taip, aš vėl dirbu samdomą darbą ir jau galvoju apie geresnio paieškas) užėjo noras paklausyt savo muzikos (ar, tiksliau, radijo), nes nelabai įtiko, ką chebra klauso (arba leidžia pakankamai garsiai). Įsijungiau Kelyje. Klausau klausau – wow, man patinka... Ir balsas kažkoks pernelyg pažįstamas... Bet ne, tai Lemonai... Va taip atradau ROYCE. O dėl pažįstamo balso, pasirodo, neklydau 

O dabar iš realesnių naujienų. 

Pirmieji, be abejo, nemiruoliai ir vis dar velniškai gerai skambantys skorpai. Laukiat, kada mes išeisim? Nesulauksit... 

Dar vienas ausis glostantis albumas (EP, kaip suprantu) – Bryan Adams – Kick Ass (patariu neredaguotą versiją paklausyt – šis žmogus iš kuklumo nemirs)

Niekas nesilaiko pateikimo taisyklių tai aš irgi iš paskos. Nelabai atkreipiu dėmesį kada išleisti albumai tai gan sunku atrinkt, tarkim: GusGus - Mobile Home. Balthazar - Sand. Gary Numan Intruder. 

Aš savus 2021-ųjų favoritus dar pasilaikysiu paslaptyje. Planuoju savo metinę apžvalgą, kaip visada, blog'o formatu, tačiau dabar gan užsivertęs darbais esu, tai iš manęs apžvalgos galima tikėtis sausio pabaigoje nebent. 

Iš jau pateiktų šiame tope tikrai verti paminėjimo Liquid Tension Experiment ir Steve Hackett albumai.

Be jau minėto Architects albumo (kuris šiaip labai neblogas, bet man šiek tiek nusileidžia kokybe jų ankstesniam darbui "Holy Hell") labiausiai įstrigo keli lengvesni (rock/italian pop/pop-rock) albumai:

* Badflower - This Is How The World Ends (labai stiprus antras dublis po grupę išpopuliarinusio debiutinio "Ok I'm Sick" - kelios dainos su labai aukšto lygio tekstais, kelios lengvai nurautos ir gal tik pora visame albume, kurios neužkabino)

* Ultimo - Solo (mano itališkos muzikos favoritas su vienu geriausių, jei ne pačiu geriausiu savo albumu karjeroje: puikus balansas tarp itin stiprių emocinių dainų su puikiais tekstais ir pozityvesnės, gerą energiją įkvėpiančios muzikos)

* Icon For Hire - Amorphous (išleistas pačioje metų pradžioje, tad teko dar pasitikrinti ar tikrai ne 2020m. prieš pakomentuojant, bet įstrigo kaip roko scenoje ganėtinai reikalingas albumas, kurio tekstuose atvirai kalbama apie įvairias psichologines problemas/sutrikimus, gyvenimą su jais ir to išskirtinumą, pozityvius aspektus; instrumentinės dalys ganėtinai paprastos, bet žinutės turinys labai stiprus ir puikiai perteikiamas)

Iš šių labiausiai patiko Architects darbas. Metų albumo ieškantiems rekomenduoju naujausius While She Sleeps ir Spiritbox albumus. Dar sunkesnės muzikos gerbėjams siūlau Lorna Shore 3 dainų EP, na o metų albumu turbūt tektų rinktis Holding Absence - The Greatest Mistake of My Life.

Man tai S.Hackettas naujas. Ir Animals:Reimagined.