Nepateisinantis lūkesčių Onuka darbas. Grupė, kuri labai įdomiai derino folko elementus su modernia pop / elektronine muzika, kažkaip labiau nuvinguriavo į tradicinį pop/electro skambesį, čia trūksta skambesyje drąsumo, trūksta folkloro instrumentų platesnio išnaudojimo, o ir paties folko čia ryškiau atsiranda tik pabaigoje (Son beigi 23:42). Perklausiau šį albumą kokius 7 kartus kaip foną bedirbdamas, tai kažkaip nykiai prasiklausė visus kartus. Tai dabar perklausiau susikoncentravęs: vis tiek pirmoji albumo pusė, apart CEAHC (kuri turi žavingą aranžuotę), man neveikia, gana blanku. Mano mėgstama albumo dalis prasideda nuo Xashi – va čia šiek tiek to drąsumo, kurio norėjau ir kurį įpratęs girdėti Onuka muzikoje, tiesa, čia vėl elektronikos dėmuo vyrauja. Na Samoti irgi intriguojantis numeriukas (vat įžanga pasiūlo pagaliau užuominų į folko skambesį). Nu ir Son pamalonino savo švelnumu ir archajiškesniu skambesiu.
Albumo pirma pusė yra silpnas 7-etas, albumo antra pusė yra stiprus 8-etas. Vidurkis balansuoja tarp 7 ir 8, bet žinant, kad albumo dauguma manęs nejaudina, esu linkęs rašyti mažesnį balą: 7-etą.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
2022 m. sausio 16 d. 02:48:51
Nepateisinantis lūkesčių Onuka darbas. Grupė, kuri labai įdomiai derino folko elementus su modernia pop / elektronine muzika, kažkaip labiau nuvinguriavo į tradicinį pop/electro skambesį, čia trūksta skambesyje drąsumo, trūksta folkloro instrumentų platesnio išnaudojimo, o ir paties folko čia ryškiau atsiranda tik pabaigoje (Son beigi 23:42). Perklausiau šį albumą kokius 7 kartus kaip foną bedirbdamas, tai kažkaip nykiai prasiklausė visus kartus. Tai dabar perklausiau susikoncentravęs: vis tiek pirmoji albumo pusė, apart CEAHC (kuri turi žavingą aranžuotę), man neveikia, gana blanku. Mano mėgstama albumo dalis prasideda nuo Xashi – va čia šiek tiek to drąsumo, kurio norėjau ir kurį įpratęs girdėti Onuka muzikoje, tiesa, čia vėl elektronikos dėmuo vyrauja. Na Samoti irgi intriguojantis numeriukas (vat įžanga pasiūlo pagaliau užuominų į folko skambesį). Nu ir Son pamalonino savo švelnumu ir archajiškesniu skambesiu.
Albumo pirma pusė yra silpnas 7-etas, albumo antra pusė yra stiprus 8-etas. Vidurkis balansuoja tarp 7 ir 8, bet žinant, kad albumo dauguma manęs nejaudina, esu linkęs rašyti mažesnį balą: 7-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas