As Dream Theater as can be. Bet aš kažkaip nebenoriu leisti jiems "išsisukinėti" su simplistinėmis baladėmis, nors ir jų prekinis ženklas. Petručio gitaros solo tikrai be priekaištų ir tai, kas man nulemia dainos mėgstamumą iki tiek, kad galiu laisvai kol kas duoti 8/10.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Baladė su DT prekiniu ženklu. Jausminga, bet be snargliavimosi. Partnojaus aistringas būgnijimas gal ir ne taip jau būtinas šioje dainoje, bet jau taip efektingas, kad negalima nepastebėti. Pabaigoje neprilygstama Petručio gitaros solo be super techninių triukų tikrai dera prie nerimastingos iš košmaro išsivadavimo atmosferos. LaBrie tokiame amplua jaučiasi užtikrintai, jo balsas be forsavimo, malonus ausiai, dainos pradžioje tylus į pabaigą kiek stipresnis, keičiasi vietomis su gitara ir užkloja Rudeso dar tylesnes partijas. Maijungo bosą smarkiai užgožia būgnai, vos begirdėti. Bendras įspūdis susiformavo po 4 perklausos iki 10.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog
Kad palaikytumėt ryšį ir gautumėt grįžtamąjį ryšį reikia įdėti daug pastangų, bandyti įsiklausyti į kitą, pasidalinti savo įspūdžiu, kantriai sulaukti žmogaus atsakymo be papildomo informacijos pliūpsnio.
Skundžiatės, kad music.lt nariai jus ignoruoja, bet atrodo, kad tai jūs mus ignoruojat. Metat didžiausius srautus informacijos, kaip į šiūkšliadėžę. Į tokius kiekius srauto fiziškai neįmanoma atreguoti.
As ir Vaids kartais naktimis. Vienisu vilku laukymes puslapis music.lt
O pasiziuri wayback machine kiek musu buvo online 2011. 18 dienos dainu, po penkias online klausomas dainas keiciasi. 100 kabanciu nemnuluzusiu nariu
Tik crazy z ir tu cia buveliai nebuveliai sugrizot per 2025 metus. Dar rolandas1977. O viskas prasidejo su 4Blackberry atejimu ir puslapio atgijimu. 4 ilgus metus cia rasiau as ir skaite einaras13. Sahja stabiliai kabejo rytais. Alvydas stabiliai vakarais
2025 m. rugsėjo 7 d. 21:28:17
As Dream Theater as can be. Bet aš kažkaip nebenoriu leisti jiems "išsisukinėti" su simplistinėmis baladėmis, nors ir jų prekinis ženklas. Petručio gitaros solo tikrai be priekaištų ir tai, kas man nulemia dainos mėgstamumą iki tiek, kad galiu laisvai kol kas duoti 8/10.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2025 m. gegužės 6 d. 21:15:50
Baladė su DT prekiniu ženklu. Jausminga, bet be snargliavimosi. Partnojaus aistringas būgnijimas gal ir ne taip jau būtinas šioje dainoje, bet jau taip efektingas, kad negalima nepastebėti. Pabaigoje neprilygstama Petručio gitaros solo be super techninių triukų tikrai dera prie nerimastingos iš košmaro išsivadavimo atmosferos. LaBrie tokiame amplua jaučiasi užtikrintai, jo balsas be forsavimo, malonus ausiai, dainos pradžioje tylus į pabaigą kiek stipresnis, keičiasi vietomis su gitara ir užkloja Rudeso dar tylesnes partijas. Maijungo bosą smarkiai užgožia būgnai, vos begirdėti. Bendras įspūdis susiformavo po 4 perklausos iki 10.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly