RENGINIO RECENZIJA | Įkvepiančiai melancholiška savaitės pradžia su „DOODSESKADER“, „Svalbard“ ir „Alcest“ (+ foto galerija)

Diskusijos

0

Tai man nepasivaideno, kad akies krašteliu užmačiau Rūtą tarp žmonių. Aš irgi buvau, tiesa, savo malonumui, o ne apžvalgininko pozicijoj, bet kad jau yra proga įmesti savo du centus, tai...

Doodseskader man nepatiko. Tie introspektyvūs tekstai atrodo kaip kažkas, ką aš būčiau rašęs kokioj 7 klasėj, užėjus geram psichui. Skurdi lyrika. Ir tai buvo pavyzdys, kada būgnų ir boso duetas neveikia – tada, kai bosistas groja kaip normalios roko grupės bosistas. Nu jis ten daužė tas tonikas vienu pirštu, kartais išgaudavo kokį kitokį disonansą. Bet harmonijos tokio kaip dėmens jų muzikoje praktiškai nebuvo. Būgnininkas kietesnis čiutačkį pasirodė, bet bendrai džiaugsmo pridėjo nedaug.

Svalbard paliko dvejopus jausmus. Muzika kaip ir įdomi, smagiai ten jungiasi black'o ir visokių core'ų įtakos su post'o fragmentais. Labai gerai nuskambėjo pirmasis kūrinys Eternal Spirits (jei neklystu), jis turėjo neįprastai ryškų foninį sintezą (tiesiog įraše, gyvo klavišininko grupė neturi), kuris suteikė daug spalvos ir charakterio dainai. O po to liko tik gailestis, kad ši grupė neturi klavišininko, nes kiti segmentai kentėjo. Būgnininkas kala gerai, bet per stipriai, atidaužė mano ausų būgnelius neblogai per tas 40 minučių. Gitaros, tuo tarpu, buvo įgarsintos per skystai, vienintelis bosas atrodo maždaug įprastoj garsų zonoj. Vokalai, beje, irgi įgarsinti per silpnai. O mergina geriau tuos growl'inius vokalus taškė negu kolega vaikinas su gitara – jis tiesiog nemaloniai rėkė.

Alcest neabejotinai buvo geriausi. Nors įgarsinimas, sakyčiau, nebuvo idealus – vėl vokalų norėjosi garsiau, būgnų čiutačkį tyliau, bet bendras garsas buvo tikrai neblogas, ypač Loftui, kuriame nors jau ir senokai buvau paskutinį kartą, tačiau neatsimenu jo kaip nuostabios akustikos erdvės. Alcest atliko daug dainų iš naujo albumo, taip pat iš jų ankstesnio ir mano labai mėgstamo Spiritual Instinct, galiausiai liko vietos vienai kitai dainai iš ankstesnių albumų. Ypač gerai man asmeniškai susiklausė Sapphire iš Spiritual Instinct (banger'is, daug ovacijų susilaukęs kūrinys), Amethyste iš naujojo albumo, bei Oiseaux de proie iš Kodama, kuri puikiai uždarė koncertą... bent jau iki biso, įvykusio už poros minučių.  Taip pat neblogai skambėjo Le miroir, kuri irgi susilaukė daug ovacijų, bet Le miroir man yra be galo nuostabus kūrinys, jei jame yra klavišiniai (tokie, kaip studijiniame įraše). Čia tokių akcentų nebuvo, tai truputį gaila, bet atmosferą grupė vis tiek įsuko neblogą, publikai patiko šis lėtesnis ir svajingesnis numeris. Galiausiai, Adieu yra tikrai savotiškas pasirinkimas jau tikrajam koncerto finalui. Bet bendrai setlistą vertinu gerai, atlikimas taipogi veiksmingas. Minoriniai garso trūkumui nepakenkė bendram įspūdžiui, Alcest pasirodymą vertinu teigiamai!