Esu abejingas šiam darbui. Kompoziciškai, stilistiškai nėra didelių pokyčių nuo ankstesnių Sadist darbų, tačiau man nepatinka, kaip šis albumas skamba. Sadist yra iš tų tipinių senųjų metalo grupių, kurioms tik dar geriau, jei garso kokybė, atsiprašant, šūdinesnė. Bet tas garso šiurkštumas paprastai turi estetinę paskirtį. Crust iki šiol mano ausims yra vienas keisčiausiai, bet tuo pačiu įdomiausiai skambančių metalo muzikos albumų ir tai yra albumas, kuris mane pavertė Sadist fanu. Bet Crust žavėjo savo didžiule gitarų kompresija ir agresyviai skambančiais klavišais ir bosu – tai klausinys aštrių pojūčių mėgėjams. Something To Pierce yra lyg antitezė Crust albumui – dabar tiesiog visi instrumentai suploti į mid-range intervalą mikse, albumas tragiškai stokoja garsinės dinamikos. Klavišų rolė labai sumenkusi, net lyginant su ankstesniu Firescorched albumu (kuris irgi buvo labai įdomus ir stiprus darbas). Ryškiau tie kartūniškai skambantys klavišai pasirodo tik uždaromajame Respirium instrumentale.
Ir dėl to, kad albumas skamba taip nemielai mano ausims, aš stokoju kantrybės įsisavinti į kiekvienos dainos kompozicinius subtilumus, nes jų čia tikrai yra ir įdomių, bet jie tiesiog neišlenda visu savo grožiu albumo dainose. Tikrai, kompoziciškai albumas stiprus ir net kelios aštriau išlendančios dainos tapo mano favoritais. Prie jų pasižymėjau No Feast For Flies (daug intensyvumo posmo stulpeliuose, ritmiškai ir vokaliai, o priedainis stoja su daugiau skaidrumo nešančia gitaros melodija, kuri man yra bene įsimintiniausias momentas albume), The Best Part Of The Brain (pirma išgirsta daina iš albumo, kurios greitas sinkopuotas motyvas mane traukia panašiai kaip Firescorched albumo titulinė daina, net jei vyrauja 4/4 metras, kol Firescorched dainos metrus skaičiuojant man galva apsisuka) ir Nove Strade (rytietiškai motyvai, stiprus bosas ir galingai sprogstantis bridžas prieš instrumentinę sekciją – dar vienas įsimintinas albumo momentas). Bet vėlgi šios trys dainos irgi, su kitokiais instrumentuotės / produkcijos sprendimais galėjo skambėti dar daug kartų geriau.
Priminimas: jei norite, kad jūsų asmeniniai 2025 metų dainų ar albumų top10-ukai būtų paskelbti music.lt tinklalapyje, rašykite juos man asmenine žinute, įkelsiu. O dabar kviečiu su ką tik įkeltu Alvydo dainų top11-uku susipažinti.
2026 m. vasario 2 d. 23:55:58
Esu abejingas šiam darbui. Kompoziciškai, stilistiškai nėra didelių pokyčių nuo ankstesnių Sadist darbų, tačiau man nepatinka, kaip šis albumas skamba. Sadist yra iš tų tipinių senųjų metalo grupių, kurioms tik dar geriau, jei garso kokybė, atsiprašant, šūdinesnė. Bet tas garso šiurkštumas paprastai turi estetinę paskirtį. Crust iki šiol mano ausims yra vienas keisčiausiai, bet tuo pačiu įdomiausiai skambančių metalo muzikos albumų ir tai yra albumas, kuris mane pavertė Sadist fanu. Bet Crust žavėjo savo didžiule gitarų kompresija ir agresyviai skambančiais klavišais ir bosu – tai klausinys aštrių pojūčių mėgėjams. Something To Pierce yra lyg antitezė Crust albumui – dabar tiesiog visi instrumentai suploti į mid-range intervalą mikse, albumas tragiškai stokoja garsinės dinamikos. Klavišų rolė labai sumenkusi, net lyginant su ankstesniu Firescorched albumu (kuris irgi buvo labai įdomus ir stiprus darbas). Ryškiau tie kartūniškai skambantys klavišai pasirodo tik uždaromajame Respirium instrumentale.
Ir dėl to, kad albumas skamba taip nemielai mano ausims, aš stokoju kantrybės įsisavinti į kiekvienos dainos kompozicinius subtilumus, nes jų čia tikrai yra ir įdomių, bet jie tiesiog neišlenda visu savo grožiu albumo dainose. Tikrai, kompoziciškai albumas stiprus ir net kelios aštriau išlendančios dainos tapo mano favoritais. Prie jų pasižymėjau No Feast For Flies (daug intensyvumo posmo stulpeliuose, ritmiškai ir vokaliai, o priedainis stoja su daugiau skaidrumo nešančia gitaros melodija, kuri man yra bene įsimintiniausias momentas albume), The Best Part Of The Brain (pirma išgirsta daina iš albumo, kurios greitas sinkopuotas motyvas mane traukia panašiai kaip Firescorched albumo titulinė daina, net jei vyrauja 4/4 metras, kol Firescorched dainos metrus skaičiuojant man galva apsisuka) ir Nove Strade (rytietiškai motyvai, stiprus bosas ir galingai sprogstantis bridžas prieš instrumentinę sekciją – dar vienas įsimintinas albumo momentas). Bet vėlgi šios trys dainos irgi, su kitokiais instrumentuotės / produkcijos sprendimais galėjo skambėti dar daug kartų geriau.
Albumui rašau 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas