Aš, deja, nemoku taip pakomentuoti, kaip Alvydas. Jeigu nuo vaikystės būčiau labiau save edukavusi su klasikine muzika, tada galėčiau, ir gal IQ mano būtų aukštesnis (no pun intended). Bet dabar tiesiog pasitikiu savo nuojauta ir ausimis, o šiuo atveju - dar labiau Alvydo žodžiais. Na ir visada turiu ateityje visas galimybes tobulėti muzikos vertinime 😇
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Pirmi garsai buvo panašu į Richardo Štrauso Also sprach Zarathustra, net visas įsitempiau. Gerai, kad ne, nes po to seka maloni, rami netgi glebi vokalinė - instrumentinė melodija, kuri nuo 5 min. staiga suintensyvėja, tačiau išlieka pagrindinės temos plėtotė. Labai tinkamas I dalies pavadinimas -"Faint Equations", tikrai l. silpnas skirtumas tarp pirmos ir antros dalies. Tiesa, II. Many And More Still dalis turi stiprią instrumentinę pabaigą, lyg pasiteisindama jog yra daugiau ir vis didėjanti.
III dalis An Orbital Plane mano mėgstamoji. Melodijos stuburo nebeužčiuopiu, improvizacijos laisva tema šiek tiek imituojant džiazo išraišką, o štai finalas IV. Dream Stronger grąžina į siuitos pradžią, tik jau su patosu ir netgi pompa. Bet kompozicija užbaigiama netikėtai nuolankiu tonu, lyg susigėdus.
Visumoje nesiaubingas tas 22 min. epas, jis gerai subalansuotas ir išmąstytas, visai klasikinės sonatos formos (Jozefo Haidno). Trečioji dalis turėjo būti lėta, svajinga, ji ir yra būtent tokia, bent iš pradžių, vėliau įsismarkauja ir jau nevaržoma kanonų. Ketvirtoji sugrąžina temą, kaip ir priklauso.
Mano manymu, įdomiausia albumo kompozicija. Matau tokios pat nuomonės ir Einaras su Vilte. Viskas O.K.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Man yra buvę blogiau, dabar jau daug tų iškritinėja, nes 12 savaičių. Bet dabar daug naujų gerų iškritusių, tai teks juos kelti, bet teks labai selektyviai tai daryti.
Top40 kažkokia tragedija šią savaitę. Gal ir gerai, kad tik viena nauja siūloma daina, nes aš jau matau, kad man balų neužtenka traukti visoms mano mėgstamoms iškritusioms dainoms.
2026 m. vasario 11 d. 16:39:03
Aš, deja, nemoku taip pakomentuoti, kaip Alvydas. Jeigu nuo vaikystės būčiau labiau save edukavusi su klasikine muzika, tada galėčiau, ir gal IQ mano būtų aukštesnis (no pun intended). Bet dabar tiesiog pasitikiu savo nuojauta ir ausimis, o šiuo atveju - dar labiau Alvydo žodžiais. Na ir visada turiu ateityje visas galimybes tobulėti muzikos vertinime 😇
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2026 m. vasario 11 d. 16:09:21
Pirmi garsai buvo panašu į Richardo Štrauso Also sprach Zarathustra, net visas įsitempiau. Gerai, kad ne, nes po to seka maloni, rami netgi glebi vokalinė - instrumentinė melodija, kuri nuo 5 min. staiga suintensyvėja, tačiau išlieka pagrindinės temos plėtotė. Labai tinkamas I dalies pavadinimas -"Faint Equations", tikrai l. silpnas skirtumas tarp pirmos ir antros dalies. Tiesa, II. Many And More Still dalis turi stiprią instrumentinę pabaigą, lyg pasiteisindama jog yra daugiau ir vis didėjanti.
III dalis An Orbital Plane mano mėgstamoji. Melodijos stuburo nebeužčiuopiu, improvizacijos laisva tema šiek tiek imituojant džiazo išraišką, o štai finalas IV. Dream Stronger grąžina į siuitos pradžią, tik jau su patosu ir netgi pompa. Bet kompozicija užbaigiama netikėtai nuolankiu tonu, lyg susigėdus.
Visumoje nesiaubingas tas 22 min. epas, jis gerai subalansuotas ir išmąstytas, visai klasikinės sonatos formos (Jozefo Haidno). Trečioji dalis turėjo būti lėta, svajinga, ji ir yra būtent tokia, bent iš pradžių, vėliau įsismarkauja ir jau nevaržoma kanonų. Ketvirtoji sugrąžina temą, kaip ir priklauso.
Mano manymu, įdomiausia albumo kompozicija. Matau tokios pat nuomonės ir Einaras su Vilte. Viskas O.K.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly