Para Bellum

Diskusijos

0

Kiek matau music'iečių komentarų, jie truputį nuosaikūs šiam Testament darbui, tai aš ateinu su didesnėm liaupsėm. Man šitas albumas yra visa galva aukščiau Titans of Creation ir nors pastarasis albumas turėjo nemažai panašaus stiprumo dainų, visgi Para Bellum skamba daug vientisiau ir įdomiau per savo trukmę, jis nepabosta, gerų dainų yra tiek pirmoj, tiek antroj pusėj. Titans of Creation man jutosi kiek front-loaded, nors aš to albumo po 2020-ųjų praktiškai ir neklausiau, gal šiandien atrodytų kitaip. 

Testament kažkaip randa būtų pateikti thrash'ą (stilių, kuris dažnai gali skambėti kiek monotoniškai) įdomesnėmis spalvomis, ar tai būtų kažkoks melodingesnis hook'as, ar įdomesnis instrumentinis motyvas ir būtent tas kompozicinis sumanumas man Testament padaro aukščiausios klasės grupe. Šiame albume tų "prieskonių" tikrai yra. Aptarkim kokį tai pavyzdį. Nors mano favoritas per n perklausų albume vis kaitaliojosi, bet šiai dienai apsistojau ties pirmąja albumo daina For The Love of Pain – mane žavi ir jos kompozicinė kompleksija, ir aukštas energijos lygis nuo pat pirmo rifo, bet turbūt įdomiausia vieta, duodanti kūriniui daug unikalumo, yra priedainis, nes jį labiausiai į priekį tempia puiki boso partija. Kad taip bosas skambėtų visuose metalo muzikos albumuose... 

Kitas kūrinys, kuris man smarkiai pretendavo į favoritus nuo pat pirmos perklausos, yra Havana Syndrome. Kas tokio įdomaus jame? Ogi labai smagus kontrastas tarp labai veržlaus posmo (būgnavimas – insane) ir gan melodiško priedainio, kuris yra vienas įsimintinesnių momentų albume. 

Nors baladė Meant To Be gavo kritikos iš kolegų, man tai yra vienas stipriausių albumo kūrinių. Visų pirma, baladė Testament albume? Visų antra, tai yra labai gerai susukta baladė, kompoziciškai išplėtota ir neplokščia. Apipavidalinimas gitaromis labai late 80's-early 90's braižo, primena daug vadinamojo glam metal baladžių, tik tiek, kad ši padaryta be perdėtos pompastikos (kaip dažnai su glam metalo baladėmis nutikdavo). Žodžiu, aranžuotė labai skoninga.

Taip pat į mano close second ešeloną įsipaišo Infanticide A.I. ir Para Bellum. Infanticide A.I. labiausiai Testament'iška, labiausiai thrash daina albume. Chuck Billy žvirgždo konsistencijos rėksmingas vokalas labai tinka šiai dainai energetiškai. Labai užvedantis kūrinys. Para Bellum turi labiausiai vežantį ir įsikertantį priedainį (groove metal stiliumi, primena Machine Head arba Soulfly), bet build-up'as mano skoniui lėtokas, posmo rifas nėra pats unikaliausias, todėl į kūrinį įsivažiuoju tik nuo trečios minutės. Bet jei posmo rifas būtų labiau spicy (kaip pvz Havana Syndrome atveju), Para Bellum lengvai būtų mano mėgstamiausias kūrinys albume. 

Ir kas svarbiausia, ir kitos dainos nėra silpnos. Room 117 taip pat turi gan įsimintiną, gan melodišką priedainį, bet instrumentinis apipavidalinimas nėra toks stiprus kaip kitose dainose. Witch Hunt prasideda kiek sausokai (primena Para Bellum tuo aspektu), bet turi įdomių poslinkių dainos eigoje ir turi puikų melodinį break'ą ties maždaug trečios minutės viduriu, gaila, kad jis toks trumpas. High Noon turi tokį militaristinio himno vibe'ą, skamba griežtai, bet ne per daug nuobodžiai. Shadow People yra toks tipiškas albumo vidurkis – pasiūlo gerų momentų ir anthem'iško thrash'o mėgėjams (posmas būtent tokiai ausiai skirtas), ir labiau išplėtotų kompozicijų mėgėjams. Kietos gitarų solo viduryje. Ir sakyčiau, kad Nature Of The Beast man pasilieka kaip sausiausia, labiausiai albumo kontekste pranykstanti daina.

Albumui esu linkęs rašyti tvirtą 9-etą. Daug stiprių dainų ir nors bene visose yra šiokių tokių mažesnių ar didesnių trūkumų, bet jos sudaro labai vientisą, labai stiprų thrash metalo albumą. Man reikia daugiau pasigilinti į Testament diskografiją, galimai praleidžiu daugiau tokių ar dar geresnių albumų. 

Geras albumas, nors niekuo ypatingai neissiskirentis, gal kiek nustebines man nuobodoka balade Meant to Be. Labiausiai patiko  Infanticide A.I. ir Shadow People. Mano silpnoki 9 balai.