Reliance

Diskusijos

0

Nei aš pirmas, nei aš paskutinis sakau, kad Soen po Lotus įkrito į kažkokią tapatybės krizę, iš kurios sunkiai sekasi išlipti iki pat šių dienų. Nors jei lygintume Imperial, Memorial ir Reliance tarpusavyje, sakyčiau, kad Reliance yra geriausias šūvis link grįžimo į formą. Bet iškart įspėju, Reliance keliom galvom yra žemiau Lotus ir Lykaia, mano ir daugelio dviejų mėgstamiausių grupės albumų.

Ir nuo pat albumo pradžių justi, kad Soen'ai vėl bando tą Lotus'e veikusią formulę pernaudoti jau n-tąjį kartą: lėtas minimalistinis posmas; rifingas, bet melodingas kokių keturių akordų priedainis su pakeltu vokalo registru; prasukt tą patį kelis kartus (geriausia su kuo mažiau kintančia ritmine sekcija) ir vuolia – turi tokią standartinę Soen dainą kaip Primal ar n kitų numerių. Būtent Primal man kaip nuo konvejerio nulipus daina ir nesužadina daug vilčių... laimei, po to situacija albume kiek pagerėja.

Mercenary iš esmės yra geresnė Primal versija (ji turi kažkokią savitą A7X energiją posme ir pragrojimuose, o ir priedainis melodingesnis bei įsimintinesnis). 

Ir tada pereinam prie novelty dainų, kurių albume yra trys: Discordia, Indifferent ir Vellichor. Šitos trys dainos kaip trys banginiai, laikantys pasaulį ant savo nugarų – jos taip laiko Reliance albumą aukščiau dviejų pirmtakų, nes įveda kažkokio šviežaus skambesio, kokio neatsimenu seniau Soen repertuare (arba kuris tiesiog per mažai išnaudotas). Discordia yra djent-baladė, jei taip galima pavadint – tokių riebių ir sunkių gitarinių pragrojimų aš tikrai Soen kūryboje neatsimenu ir jie galingi, pozityviai nuteikiantys ir gerai įsipaišo, kontrastuoja su ramesne baladine Discordia natūra. 

Axis, nors struktūriškai gan Soen'iško štampo daina, yra vienas mano mėgstamiausių kūrinių albume. Joje yra gero energingo tempo, smagių gitaros rifų, kurie mane mintimis nuneša į Lotus'ą (ypač primena dainą Martyrs). Kartais (deja, tik labai kartais) grupei gaunasi sukalti dainą pagal savus kanonus, kuris savo kokybe nenusileidžia jų klasikai. 

Huntress yra aukščiau vidurkio daina albume, ji turi lengvai melodramatiškos energijos, jos melodingumas pozityviai veikia, net jei tai irgi truputį Soen'iško štampo daina. 

Unbound yra panaši į Mercenary, deja, ne tokia įsimintina. Silpnesnė daina, mano ausimis.

Ir tada prieinam antrąją novelty dainą Indifferent. Ji įdomi tuo, kad parašyta pianinui ir styginiams, o ne įprastam rokiniam grupės sąstatui. Graži melodija ir gerai kontrastuoja su likusiomis albumo dainomis. Bet nemeluosiu, ne pats mėgstamiausias gabaliukas albume, mano ausims jam trūksta "pilnatvės" aranžuotėje. Ji net nesijaučia kaip Soen daina, labiau kaip Ekeliofo solo kūrinukas. 

Drifter man į ausis krenta savo klavišinių motyvais antrame plane, kurie gerai papildo smagius gitaros rifus. Tie klavišai turi savito šaltumo ir noktiurniškumo, kas yra labai skandinaviška (net neabejoju, kad su panašiais skambesiais jau flirtavo ir Leprous, ir Enslaved, ir kitos mano mėgstamos skandinavų grupės, nes man būtent jas tai priminė).

Draconian sausiausia daina albume, ji man nedaro jokio poveikio.

Ir tada trečia novelty daina Velichor, kuri yra turbūt mano favoritas albume. Velichor mano ausims yra bene space rock daina, bet su labai įdomiom, beveik Seal lygio soul'inėm vokalo linijom. Toks labai chill 10-ojo dešimtmečio erdvus rokas, kas man neatsitiktinai priminė ankstyvesnę Motorpsycho kūrybą. Aš dievinu tokias atmosferiškas roko dainas, todėl nesistebiu, jog Velichor vienintelė šiame albume išpeša iš manęs 10-uką. 

Taigi, iš atskirų dainų įvertinimų susidaro įspūdis, jog tai hit and miss albumas, bet bendru atveju dainoms turiu daugiau atskirų pagyrimų negu Imperial ar tuo labiau Memorial albumuose. Tiesa, turbūt geriausia paskutiniųjų trijų albumų daina yra Imperial perlas Fortune, bet Reliance visumoj kaip albumas man skamba gan solidžiai ir tikrai yra pastanga kurti kažkokią įdomesnę muziką negu buvo Memorial albume, tik gal tas nepasireiškia visom geriausiom spalvom. Rašau albumui 9-etą su dideliu minusu.