Tékmés

Diskusijos

0

Šis albumas man figūruos geriausiųjų šių metų albumų topo viršuje, konkuruodamas su kitomis pasaulio grupėmis. Ant kiek aš jį įžvelgiau kokybišką ir vertingą. Man Tėkmės (nelyginant su ankstesniais grupės darbais) pasirodė itin sunkus, sunkiai perklausomas vienu prisėdimu darbas, kuriam reikia nemažai dėmesio ir įsiklausymo. Šia prasme (o galbūt ir kitomis) man jį norėtųsi lyginti su Opeth paskutiniuoju albumu The Last Will and Testament, kuris man taip pat reikalauja tiek pat proto susitelkimo, kad galėčiau deramai įvertinti visas dainas, verčiant daryti pertraukas tarp kūrinių. Be abejo, išskiriu dainą Svoris, kuri buvo antroji po Laikui Varvant išgirsta daina, kai grupė ruošėsi išleisti į pasaulį šį albumą, ir ji liko man įsimintiniausias, stipriausias kūrinys. Tačiau kitos taip pat turi ne mažiau to svorio, ir jau esu užlike'inus jas visas, kas reiškia, prastesnių dainų čia nerasta. Vėliau laukia dar keletas klausymo sesijų dėl dainų panarstymo po kaulelį. Bet iš manęs tai yra ir bus ne mažesnis nei stipraus 9/10 vertinimas.

Mažokai naujos muzikos sukasi mano grotuve šiemet, bet iš to, kas sukasi, Juodvarnio Tėkmės laimi didžiausias mano simpatijas. Ir nors Juodvarnio kūrybą daugiau mažiau seku jau apie dešimtmetį, vis tiek norisi šią grupę vadinti vienu didesnių šių metų atradimų, nes man Tėkmės pakėlė ją į gerokai aukštesnį lygį, o ir retrospektyviai Nerimo dienas pradėjau vertinti daug geriau negu kada jos buvo išleistos. Dabar abu albumus turiu savo CD kolekcijoje. 

Juodvarnis turi gerai išpuoselėtą ir techninę (instrumentinę) komponentę, ir emocinę dedamąją. Jų aršūs rifai ir staugimai nėra tik kosmetinės muzikinės priemonės, jie neša paskui save emociją. Emocija dažniausiai yra kančia, bet tuo pačiu ir viltis išgyventi šią sunkią būtį, apie kurią sukasi dauguma albumo tekstų. Nors tekstų tematika panaši, tačiau Paulius atranda visokių lyrinių apžaidimų tai išgyvenimo per kančias ir dvasinio augimo temai. Netenka dažnai sutikti taip gražiai lietuviškoje muzikoje naudojamos lietuvių kalbos. 

Grįžtant prie instrumentinės dedamosios, albumas turi sodrų, stiprų gitarų ir boso garsą, kurio nesuteršia net šiek tiek klaustrofobiška, muddy produkcija. Nors būgnai dažnu atveju kiek tolokai mikse, bet metalo albume jie gali būti overwhelming, todėl tas man nekliudo. Netgi kaip tik, lėkščių garsas šiame albume man bene optimalus. Tad instrumentuotė suteikia pilnumo jausmą visoje albumo tėkmėje (pun intended) ir tokį katarsį pasiekti būtent finaliniame kūrinyje, Tėkmėse, kai į palydą stoja ir grandiozinis vargonų garsas.

Visgi didžiausias pliusas šiame albume yra kompozicija. Gal tam tikri instrumentinio atlikimo niuansai ir stabdo tai klasifikuoti kaip progresyvųjį metalą, bet iš to, kaip komponuojamos dainos, grupė vis tik turi progmetalistų mentalitetą. Struktūriškai nenuostovios, kelias skirtingas muzikines temas po vienu stogu talpinančios kompozicijos, ir būtent tie muzikinių temų jungimai į vieną kūrinį mane labiausiai žavi šiame albume. 

Visos septynios dainos stiprios. Gal mažiausiai atsigręžiu į Tamsiausią Nušvitimą beigi Juodas Akis, bet čia subjektyvu, man tiesiog Tamsiausio Nušvitimo lėtesnis melodinis motyvas ne tiek simpatiškas (nors bridžo sekcija antrojoje pusėje yra smagus energinis fejerverkas). Juodos Akys man tamsus kūrinys, instrumentai išreiškia mano ausimis mažiau spalvų lyginant su kitais kūriniais. 

Favoritą turiu vieną aiškų: Tėkmės. Tiesiog turi epiškiausio kūrinio visame albume jausmą, ypač su tais vargonais... bet ir pagrindinė melodija tokia optimistiškesnė, labiau pakylėjanti, viltingesnė. Kažkaip man tai, kaip Tėkmės stovi šiame albume, man priminė Enslaved albumą Heimdal ir kaip jame titulinis kūrinys garbingai stovi finalinėje pozicijoje ir neša savyje daugiausiai svorio... kalbant apie Svorį, tai irgi labai stipri daina šiame albume, labai melodinga, duodama daugiau erdvės bosui kvėpuoti, vokalinis atlikimas labai įkvėpiantis. Panašiai kaip Tamsiausias Nušvitimas, Svoris mane laimi savo veržliu bridžu, viena mėgstamiausių strofų visame albume. Anksčiau buvau truputį rezervuotas dėl Dvasių Ligų, tačiau šiai dienai įtraukčiau į savo top3-uką šio albumo dainų. Labai galingai pradeda albumą, labai įsirėžia posminė dalis į smegenų ląsteles.

Laikui Varvant irgi įspūdinga daina, turi labai įsikertanti priedainį. Ir liko nepaminėtos Platybės – melodingas opusas su gan sudėtinga struktūra, kurio kompozicinis sąmojingumas mane irgi stipriai žavi. 

Albumui išdrįsiu parašyti 10 balų. Jei reiktų pateikti geresnį, kokybiškesnė metalo muzikos pavyzdį Lietuvos padangėje, aš nesugebėčiau.