Daft Punk hito cover'is su hard rock'o prieskoniu. Iki pusės šitas cover'is nieko per daug įspūdingo. Antroji pusė duoda į labiausiai pažeidžiamą vietą - meilės muzikai smegenų centrą (tokio, aišku, nėra, bet galima sukurti. Vaizduotei ribų nėra ).

Nežinau, ką sakysiu geriau susipažinusi su šia kompanija, bet kol kas tai, ką girdžiu, man visai patinka. Aišku, eilinį kartą turiu būt dėkinga Classic Rock FM, kad atkapsto tokius perliukus.

Doogie White. Išgirdus pirmąjį kūrinį, vėl norėjosi manyt, kad anys australai, bet šį kartą apsirikau - pasirodo, škotai. Ir, atrodo, gan įvairiapusiški. Dar nespėjau dorai susipažint su koveriais, kurių jie prigamino ne vieną.

1. Khan (atrasti iš naujo)

2. Company Caine (atrasti iš naujo)

3. Mahavishnu Orchestra vėlesnė diskografija

4. Trio of Doom

5. Shakti

Šįkart nukrypau nuo sau būdingo roko. Atradau Didier Marouani & Space, Didier'o 60-mečio proga.

Nors Kornų  tikrai ne stipriausias ar geriausias paruoštas Unplugged, bet patiko. Visos dainos perpintos rytietiškais (ir ne tik..) motyvais. Dainos suskamba visiškai kitaip, su visai kita emocija. Vienas iš pavyzdžių "Throw Me Away". Ir vokalas šioje dainoje, ir akustinis atlikimas vertas dėmesio. 

na ne, ne mano... :) man truputį per sunku gal. O klipukas primityvokas pasirodė. Bet kadangi čia savo atradimus apkalbam, o ne konkrečiai australų (sunkųjį) roką, tai... na bet kadanginbūtent AC/DC man netgi visai prie širdies, tai ir kiti analogiški projektai visai nieko. Čia lyg ir buvo užsukę ACCA/DACCA (jau iš pavadinimo aišku, kas per paukščiai :)), tai pasidomėjau ir jais. Naaaa.... kadangi tai nėra AC/DC, kadangi tai tribute projektas, dideliu atradimu pavadint gal ir negalėčiau. O ir skamba toli gražu ne taip maloniai ausiai...

aha, prie to paties. deja, atradimu irgi sunku pavadint. AV/DV:

labai jau nešvarus skambesys (gal kad koncertinis ir mėgėjiškas įrašas), bet iki originalo tikrai netempia.

visai puikūs pastebėjimai. ir visai nieko tokio, jei šalis turi tokį savo "prekės ženklą", manau. ir aišku, negalima sakyti, kad visos grupės australų skamba taip pat... tik va, jų heavy metal, ar kalbant dar plačiau - classic rock (man tai nepatinka tas terminas), tikrai turi kažkokį vokalisto ir vedančios gitaros lenktyniavimą. va šitie australai...

labai tiesmukai ir klipe pasirodė. tas lenktyniavimas vienoj vietoj vos ne santykiavimas jau gaunasi...

Jau kurį laiką klausau Ef. Metų atradimas 

pradžiai šiek tiek nesenos istorijos. Iš kelionės į E. Claptono koncertą. Nesismulkinsiu, kas ne į temą. Bet vienu metu pokalbis pasisuko apie australų roką (rods, klausėm ne ko kito, o AC/DC). Tai štai, kinomane pasakė, kad (beveik) visas australų rokas skamba panašiai (hm, drįsčiau šiek tiek nesutikt - o INXS, o, Midnight Oil? Jie skamba tikrai kitaip. Na bet tebūnie... juk "beveik"...). O va šįryt teko įsitikint, kad tai vis dėlto (beveik) tiesa - mano atradimas - The Deep End (aišku, eilinį kartą ačiū Classic Rock FM). Jau iš pirmų išgirstų akordų padariau išvadą - australai... Kadangi ta pažintis vyko pakeliui į darbą (beje, laaabai liuks buvo žygiuot į ritmą :D), grįžusi pasitikrinau - akurat, australai. Štai tas gabalas

Paskutiniu metu dar labiau pradėjau gilintis į Korn kūrybą.. Ir kuo daugiau klausau, tuo labiau man pradeda patikti Jonathan Davis vokalas. 

Van der Graaf Generator - One More Heaven Gained albumas

Pastaruoju metu naršau po daugelį roko atšakų, stilių ir atrandu kažką, ką norisi klausyt dar ir dar.

1. Iš stiliaus grunge, kuriame anksčiau mėgau tik Nirvaną, atradau dar ir Alice In Chains, Pearl Jam, Soundgarden, kurie mane maloniai nustebino. Nepasakyčiau, kad tapau visiška, ištikima jų fane, bet muzika paradoksaliai mane žavi ir karts nuo karto paklausau.

2. Progroko sferos neapleidau. Neseniai labiau susidomėjau ir taip seniai man žinomais atlikėjais, tokiais kaip Rush, Gentle Giant, kartais Camel, nes šie tikrai nepakartojami atlikėjai, mano manymu. Klausydama Van der Graaf Generator vis atrandu kokią nors mažą detalę, su kuria jie man dar labiau patinka.

3. Supratau, kad besąlygiškai myliu Black Sabbath. Jie man kaip ir HIM, iki mirties ir net po jos bus vieni svarbiausių. Ką čia ir bepridursi. Mano dievai.

Tam yra skirta atskira tema "Nebegrojančios ir nutrūkstančios dainos". Pateik, kas negroja ir pataisys.

Sveiki, čia ne į temą, bet gal kas žino kodėl man daugelį dainų negroja, rašo pradžia 00:00 pabaiga 00:00 ir neužkrauna. Ačiu uz atsakymus.

Praeitos savaitės atradimas. UK progroko grupė  Fuzzy Duck, susikurusi 1970 ir gyvavusi tik metus. 1971 metais išleido, mano nuomone, itin perspektyvų albumą tokiu pačiu pavadinimu kaip ir pati grupė, bet iškart išsiskirstė. Jau pirmoje albumo dainoje puikiai atsiskleidžia savitumas, nuostabios gitarų ir klavišinių partijos. Gaila, kad vienintelis albumas.

Ir šių laikų perspektyva-Astra. Sunku patikėti, kad tai ne 70's grupė. 

Plačiau į Supertramp'us ir Nico:

Blue Sky Black Death

Last.fm rašo, kad tai hip hop'as, bet to, ačiūdie, nedaug šioje grupėje beradau : ]

Atmosferinis kažkas... Garsų variacijos,

patiko.

ko gero, ne vieną maloniai nustebino Erico Claptono šildytuvai - Andy Fairweather Low and the Lowriders. Oi, turi jie parako, oi, turi... gal netgi daugiau nei kai kurie jiems į vaikus ar anūkus tinkantys

Atradimas, nekitaip, nors pats sukėliau prieš metus ar seniau. Naujasis Vespero albumas "Subkraut U Boat". Tai space roko ir kraut roko lydinys aukščiausios prabos,  Kažkas iš Hawkwind ir vokiško kraut etalonų. Prie to paties pridėsiu estą Sven'ą Grundberg'ą, panašaus plauko atlikėją, elektroninio garso burtininką, sovietmečio laikais bene vienintelį (latvių Zodiak nesiskaito, nes tai elektro pop) progresyvaus ambient, space rock kompozitorių. Jo muzika filmui "Viešbutis "Pas Žuvusį Alpinistą" neprilygstama. Kompozicijos "Alguse Maed" ir "Nimetu" amžiams.

Pirmoji asociacija: Doro Pesch. Kitaip Warlock.