Pirmosios šešios albumo dainos("Flowers" , "All Your Lies", "665", "Beyond The weel", "667" ir "Mood For Trouble") man klausosi kaip ne šeši atskiri,o vienas bendras kūrinys. Kažkas panašaus į legendinį Pink floyd albumą "The Wall", tiktai tempas šiek tiek greitesnis ir muzika sunkesnė. Garsas beveik niekada nenutrūksta, girdėti toli aidintys balsai, gitarų solo ir šiek tiek psychodelic music. Viskas pasikeičia nuskambėjus "Circle of Power". Greitas ritmas, pjaustomos ir džeržgiančios gitaros, šėlsmas ant scenos. Viskas,kas artima "grunge" stiliui. Taip pat labai smagiai klausosi kūriniai "Nazi Driver" ir "Head Injury". Ir jeigu "One Minute of Silence" nelaikysim kaip kūriniu, tai "Incesant Mace" labai gerai užbaigia šį pirmąjį "Soundgarden" albumą.Vertinu jį 9/10.
____________________
i'm not like them, but i can pretend
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2009 m. lapkričio 4 d. 13:51:28
____________________
i'm not like them, but i can pretend