jeigu Masao lygina kenozę (suprasdamas tai kaip "savęs atsižadėjimą". Jėzus darydamas visus tuos vadinamus stebuklus, sakosi tai darąs per Tėvą, ne iš savęs) su šūnyata (versdamas tai kaip "nesavastingumą"), tai galai kaip ir sueitų, tik esminis skirtumas tas, kad budizme Tėvo kaip ir nėra, arba kiekvienas yra ir tėvas ir sūnus tuo pačiu nebūdamas nei tėvu nei sūnum, laisvi nuo savasties;

nors mahayanos atšakoj praktinkuojantieji mano, kad vis tik yra Esminis Pats, nepriklausantis nuo penkių skandhų (medžiagos, pojūčių, suvokimų, proto darinių ir sąmonės), trancendentinis ir viską persmelkiantis. tad šiuo atžvilgiu krikščioniškoji ir mahayanos budistinė Absoliuto samprata būtų tolygi.

o jei tęsiant apie Eminemą ir Jėzų, tai manau, kad atmetus visus davatkiškus vatikano pezalus, Jėzus buvo didis mistikas ir jogas; o Eminemas, hmm,,, gal kas nors išaiškintų jo svarbą muzikos istorijai?

Tema apie Kristų ir budizmą pavadinčiau, anot Benderio, "vaisinga debiuto idėja". kur debiutas yra kvazi uno fantazija, kas visiems, suprantama, yra aišku.Turiu omeny: kenozė nusako Absoliuto būtį, kaip būvį dėl kitų, kas lygu sunyatai. Wtf

dabar apie eminemą - o jis reperis?

atleiskit čia ne apie em`and`em`ą

"kaip ir Kristaus budistai nepripažįsta"  

Tripitakoj (formalus kanoninių budizmo raštų rinkinys) Buda Gautama pokalbyje su brahmanu mini Jėzaus atėjimą (na nors čia ginčytina) , kogero ir pats Jėzus dalį gyvenimo praleido Himalajų regione, ahimsos (neprievartos) principas artimas abiem. dabar kopypeistinu vieno teologo pastraipą apie Jėzų ir budizmą: 

"Kalbant apie Jėzų budizme reikia pažymėti, kad nuo tada, kai Buda sąmoningai atsisakė

svarstyti Dievo buvimą ar nebuvimą, budistams sunkoka kalbėti apie Jėzų kaip tikrą

Dievą ir tikrą žmogų taip, kaip jį išpažįsta krikščionybė. Vis dėlto akivaizdu ir tai, kad

budistai, panašiai kaip ir hinduistai, žavisi Jėzaus asmeniu,prilygina jį Budai, Konfucijui

ir kitiems dideliems Rytų išminčiams, ypač pabrėždami Jėzaus žmogiškumą ir moralumą.

Kadangi, kaip jau minėta, Buda atsisakė svarstyti Dievo kaip asmens buvimą ar nebuvimą,

budistams kiek sunkoka analizuoti krikščioniškąjį tikėjimą, kurio esmė – Jėzaus, –

Dievo Sūnaus, tikro Dievo ir tikro žmogaus, – asmuo. Vis dėlto kai kurie budistai rodo

didžiulį susidomėjimą Jėzaus asmeniu. Japonų tyrinėtojas Masao Abe parašė studiją

apie Jėzų Kristų Laiško filipiečiams („jis apiplėšė pats save“) (Fil 2, 5–8) motyvais. Jėzaus

kenozę ((gr. kenoo - apiplėšiu, ištuštinu) - teologijos terminas, kilęs iš Naujojo Testamento Laiško Filipiečiams (Fil 2,6): Kristus, turėdamas Dievo prigimtį, (...) apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą, k. nusako Absoliuto būtį kaip būvį dėl kitų.) jis lygina su budizmo sunyata (tuštuma). Kristų jis vertina ne vien tik kaip savęs

atidavimo ar išsižadėjimo, bet visų pirma kaip savęs paneigimo pavyzdį. Todėl, autoriaus

manymu, visiškai logiškas šis tvirtinimas: „Kiekvieną dieną, kai mes čia ir dabar mirštame

kaip seni žmonės, prisikeliame kaip nauji su Kristumi.“ Jeigu Kristus yra Dievo apsireiš-

kimas pasauliui, tai per Jėzaus kenozę atsiskleidžia paties Dievo prigimtis. Autorius net

pabrėžia krikščionių teologams, kad Kristaus kenozė neįmanoma be Dievo kenozės.

Kenotinis Dievas, jo įsitikinimu, nėra beasmenis Dievas. Priešingai, yra asmuo giliausia

prasme, nes Dievas yra savęs ištuštinimas, taip jis realizuoja savo besąlygišką meilę, kuri

be jokių išlygų išgelbsti visus ir viską, net neteisiuosius ir nusidėjėlius. Visiškai kenotiniame

Dieve asmeniškumas ir beasmeniškumas tampa identiški15. Visgi autorius yra

budistas, tad teigia, kad ne vien tik Kristus, bet ir visas pasaulis liudija Dievo kenozę,

nes budizme Dievas tapatinamas su visu tuo, kas egzistuoja: ar tai būtų atskiri dalykai,

ar jų visuma. Todėl Kristaus įsikūnijimas nelaikytinas unikaliu ir vieninteliu, kaip tikima

krikščionybėje.

Kiti budistai Jėzų traktuoja kaip išlaisvintoją, nes jis moko teisingai vertinti gyvenimą,

padeda išeiti iš tamsos ir ignorancijos. Jėzus neprimeta išlaisvinimo, bet siūlo jį ragindamas

tikėti juo. Dvasiniam budizmo vadovui Dalai Lamai didžiausią įspūdį daro Jėzaus

jautrumas, atjauta ir gailestingumas. Dalai Lamos manymu, krikščionių evangelija yra

labai svarbi kaip mokymas, skatinantis artimo meilę, gerumą ir atleidimą.

Suprantama, kad budistai stengiasi svarstyti ir interpretuoti Jėzaus asmenį savo filosofinės

minties kontekste. Juos žavi Jėzaus mokymas ir jo pavyzdys. Jie norėtų Jėzų pripa-

žinti bodhisatva, t. y. tuo, kuris atsižada pats savęs, paneigia pats save dėl kitų gėrio. Tačiau

esminis skirtumas, lyginant su krikščioniškuoju tikėjimu, yra tai, jog budistai priima Jėzų

kaip išmintingą Mokytoją, bet jokiu būdu nenori jo laikyti dieviškuoju Asmeniu."

...

tad kame nepripažinimas?

(

Kaip ir Kristaus budistai nepripažįsta, taip rokeriai nepripažįsta Eminem'o. Na ir viskas, nereikia labai to Jėzaus taip kelti, kaip "visą apimančio". Jie tiesiog buvo dar vienos pasaulinės religijos iniciatorius.

)

O ar aš minėjau, kad gretinu juos visomis prasmėmis. Kur reikia, pasakau "šiuo atžvilgiu", ką ir padariau paskutiniame pastraipos sakinyje.

Jugi visiškai tas pats yra sakyti, jog Pitagoras yra matematikos dievas, Kopernikas - astronomijos, Talis - filosofijos, Hipokratas - medicinos, Aristotelis - fizikos, Mocartas - klasikinės muzikos, AC/DC - sunkiojo roko ir pan.

Nejau dabar turime matematiką skaičiuoti pagal Pitagoro principus, šių disciplinų istoriją skaičiuoti nuo šių subjektų atsiradimo pradžios. Ne.

Mielai aš skaičiuočiau prieš Hidžrą ir po jos, kaip daro Islamo išpažinėjai. Arba kaip elgėsi senovės graikai - nuo pirmųjų olimpinių žaidynių. Na, bet tai jau nukrypimas.

Ir beje, muzikos istorija per daug liberali ir paini, kad būtų skaičiuojama kažkas "prieš" ir kažkas "po". Nebuvo pirmojo žmogaus, to pačio pirmojo, kuris apibrėžė muzikos terminą, kuris pirmas kūrė kažkokią muziką ir pan. Jei tai gali kažkas įvardyti, tada aš galiu tik žemai lenktis. 

#

Aš tai visiškai suprantu jo tą "humorą". Apskritai pasižiūrėjus, jis visose kryptyse yra kažko pionierius, o šitas jo purvų drabstymas irgi iškelia jį virš visų įmanomų ribų, kitaip sakant, jis nebijo būti kitoks, jis originalus. O dėl Kristaus - tai religinė figūra ir kiekvienas pagal savo įtikėjimą arba racionalų mąstymą traktuoja jį kitaip. Man Kristus nepadarė jokios įtakos, aš konkrečiai krikščioniškų religijos pažiūrų neturiu, todėl Jėzus negali būti joks autoritetas... Na, daugelis žiūri iš tokio taško, kad Kristus buvo kontroversiška istorinė figūra. Kol kas negalime matuoti, ar Eminem'as gali pasiekti Jėzaus lygį pagal populiarumą, tačiau lyginant jų specifiką - Eminem'as irgi yra repo dievas (kaip ir daina vadinasi), todėl šiuo atžvilgiu Kristus ir Eminem'as yra visiškai lygiaverčiai.

Eminem'as apskritai padarė visišką muzikinės kultūros protrūkį. 2002-2003 metais jis buvo visur paplitusi figūra, ypač tarp paauglių. Mano brolis buvo tuometinis paauglys, aš buvau dar darželinukas, tačiau jau tuomet man muzika darė įtaką ir ką labiausiai prisimenu iš tų laikų, tai Eminem'o dainas, ypatingai gerai Lose Yourself ir Without Me. Tai kultiniai kūriniai.

O dėl asmenybės. Mano požiūris išvis toks, kad asmenybės charakteris neturi daryti įtakos muzikos gerbėjams. Tai didžiausias absurdas. Jei mes statytume įvairius muzikantus, dailininkus, fotografus, režisierius, sakykim, pasižymėjusius arba išvis, genijus, mes pusę jų turėtume atmesti dėl asmenybės. Pvz: ekspresionizmo dailininkas Edvardas Munkas buvo išvis psichinis ligonis, tačiau jis yra absoliutus ekspresionizmo pionierius. Jei ir Eminem'as sakykim, yra sunkiai toleruojamo pobūdžio (prisiminkim patį šviežiausią įvykį - jo kalėdinį atviruką), tačiau muzikoje jis pasižymėjo labai stipriai. Ir dėl to aš jį mėgstu ir nekreipiu dėmesio į asmenybę.

Bendrai paėmus, Eminemas yra tai, ką aš mėgau, mėgstu ir mėgsiu. Apie retą atlikėją taip galiu pasakyti.

Ne visai gera mano nuomonė apie jį. Ypač prisimenant tokias dainas kaip "Kim", "Puke". Labai kliuva jo polinkis dainose drabstyti purvais kitas garsenybes ir savo artimuosius, o vėliau pasiteisina, kad čia jo toks humoras, smurto prieš moteris propogavimas. Žinoma, jis geriausias visų laikų reperis, "Rap God" kaip jis pats sako, bet jau klipo pabaigoj ėjimas vandeniu ir savęs lyginimas su Kristum atrodė gerokai perlenkta lazda.

 Eminemas kietas reperis, bet kaip asmenybė jis manęs nežavi, nors skaičiau, kad jis ten super geras tėvas, turi fondą kuris remia jo likimo jaunuolius ir pan.

(Atsiprašau už ankstesnius tuščius komentarus, kompas užlagino, nesamoniu prispaudinejau o dabar nemoku ištrint

Ne visai gera mano nuomonė apie jį. Ypač prisimenant tokias dainas kaip "Kim", "Puke". Labai kliuva jo polinkis dainose drabstyti purvais kitas garsenybes ir savo artimuosius, o vėliau pasiteisina, kad čia jo toks humoras, smurto prieš moteris propogavimas. Žinoma, jis geriausias visų laikų reperis, "Rap God" kaip jis pats sako, bet jau klipo pabaigoj ėjimas vandeniu ir savęs lyginimas su Kristum atrodė gerokai perlenkta lazda.

 Eminemas kietas reperis, bet kaip asmenybė jis manęs nežavi, nors skaičiau, kad jis ten super geras tėvas, turi fondą kuris remia jo likimo jaunuolius ir pan.

Tu blemba pats užsikišk, jei žmogus nori tegul rašo. Aišku tikriausiai daug kam čia nusibodo jo komentarai, bet tai nereiškia, kad reikia žmogų užčiaupti dėl to.

Tu kada nors užsikišk su tais savo beverčiais ir niekam neįdomiais komentarais kurių prirašinėjai be proto daug!

Naivu tikėtis, kad 41 reperis pakils iš pelėnų ir pramuš ledus repo žaidime... R.I.P Slim Shady?

Eminemas negrįžo prie senojo Slim Shady, nes jam užkniso būti clounu ir tipo per daug krutas vaidnti toki. Eminemas labiausiai iš savo gerbėjų nori pagarbos, bet kaip matau iš manęs nelabai ir sulaukė.

Manau albumas MMLP 2 sulauks pasisekimo, vien todėl, kad Eminemas turi daugybė gerbėjų, ir kaip tikras Eminemo "stanas" nusipriks albuma iš principo.

Pati albuma MMLP 2 vertinu 7 balais, jau kaip Eminemo "stan" (gerbėjas) pridėdu viena balą

Ar Slim Shady prabus iš miego ir kada nors parodys savo legenda?