R.I.P. Dusty Hill (1949-2021)

Labai liūdna diena. Ypač sentimentai kyla dėl to, jog ZZ Top buvo pirmoji mano stipriai pamėgta roko grupė dėl nepernelyg sudėtingo, tačiau itin patrauklaus bliuzinio Gibbonso grojimo gitara stiliaus, ir nemaraus grupės imidžo. Ir nors ZZ Top'us buvau užmetęs vienu metu, kai buvau labai paniręs į progroką, ir net šiek tiek baidžiausi paprasto roko, visgi ZZ Top man antrą kartą cinktelėjo būtent ritminės sekcijos, ir labiau Dusty nei Frank dėka. Labai solidi ir skambi ritminė sekcija yra labai svarbus pamatus ZZ Top dainoms ir kartais to ir užtenka, tačiau Dusty bosas suteikė ypatingos spalvos ZZ Top muzikai ir kartu su Gibbonso gitara jie derėjo puikiai, taip puikiai, kad iki šiol neradau nieko panašaus į ZZ Top muziką. O ir mane Hill'o aštresnis vokalo tembras pradžiugina (Beer Drinkers & Hell Raisers, Tush ir Piece iškart šauna į galvą).

Ši netektis lemia vienos stabiliausių roko muzikos istorijoje trijulės pabaigą. Panašiai kaip pernai Neil Peart mirtis lėmė Rush pabaigą. Ir todėl man šios dvi netektys labai panašios ir skaudžios. Tik tiek, kad, pasak Gibbons'o, Hill'as išreiškė valią, kad dabartinio turo bosistas Elwood Francis išliktų grupės bosistu, kitaip nei Rush, nes Neil Peart'ui pamainą surasti būtų labai sudėtinga. Na, aišku, aš nežinau, ar mes žiūrėsime į ZZ Top tolimesnę veiklą taip pat, nes jau turėsime omeny, kad tai nebe ta pati trijulė. Vienas iš tų scenarijų, kai susimąstai, ar grupei verta tęsti karjerą po svarbaus nario mirties. Bet labai tikiuos, kad iš ZZ Top fronto dar gerų naujienų išgirsime, o jei ir ne, tai bus visiškai suprantama. 

Barzdylos valdo