Nesudėtinga kompozicija, pastatyta ant gitarų kvadratuko - užciklinto rifo. Lordo vargonėliai savo ruožtu atkartoja tą patį kvadratą. Dainos viduje viskas keičiasi. Čia kiekvienas instrumentas gauna visišką laisvę improvizuoti. Dabar Lordas jaučiasi kaip lordas, o ne kaip akomponuotojas. Blackmoras irgi demonstruoja įvairius grojimo fintus.Paisas taip pat gauna trumpą solo. Gilanas savo balso aukso amžiuje. Galūtinis vaizdas - nenuobodi, linksma, šmaikšti daina. Vienas minusas - klaikiai prastas garsas. Turiu vinilinę plokštelę, ten tikrai garsas geresnis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2011 m. vasario 1 d. 21:20:46
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly