Relayer

Diskusijos

0

Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans". 

Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaser skambesys, visas muzikos margumynas The Gates of Delirium, galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over. Mano mėgstamiausias Yes albumas, 10 balų.

Va tai tau. Reikės dar kartą paklausyti. Ankstesnės perklausos susilaukdavo vidinio pasipriešinimo, visai kaip nuo Tormato.

Dar prie mažiau mėgstamų dedu Dramą. O iš viso prasti Open Your Eyes ir Heaven and Earth.

Gal tapau inertiškas Yes atžvilgiu, užsiciklinęs ant trijų klasikinių albumų. Mat Weikmanas man lyg koks grupės apaštalas, nepapeikiamas. Jo indėlis grupėje man sucementavo nuomonę, kad tik taip turi skambėti vargonai tokio stiliaus muzikoje. Ir jo pirmi keli solo albumai buvo gan aukšto lygio iki Rikas nenusipigino savęs tiražavimu bei gan menkavertiniais filmų garso takeliais.

Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans". 

Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaser skambesys, visas muzikos margumynas The Gates of Delirium, galų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turbūt būtų Siberian Khatru) To Be Over. Mano mėgstamiausias Yes albumas, 10 balų.