Nesu didelis šito albumo fanas. Nors yra nemažai žmonių, kurie sako, kad šitas albumas daug geresnis už debiutinį, bet aš nematau, per kurį galą tai yra tiesa. Hodgson'as yra sakęs, kad šis albumas yra toks, koks yra, nes grupė norėjo patenkinti vadybininko lūkesčius, o mes žinom, kad vadybininkai siekia pinigų, o pinigus atneša hitai. Bet kad šitas albumas net neturi labai įspūdingų hitų. Dėl to nesistebiu, kad jo komercinis pasisekimas buvo kuklus. Na, bet galbūt tai tapo pretekstu permąstyti savo vertybes grupei ir jie perėjo prie sunkiosios artilerijos įrašydami Crime of the Century.
Šitas albumas yra visoks ir tuo pačiu metu joks. Yra gerų momentų, bet jie susiplakę su blogais momentais ir viskas išsiprastina, susividurkina ir nelieka kažko, kas mane trauktų link šio albumo. Taip, yra kelios dainos, bet aš jas labiau mėgstu klausytis atskirai: dievinu Travelled (labai stipri klasikinė daina, grupė čia skamba kaip susigulėjusi, bet neatsisakiusi debiutinio albumo avantiūrų), Forever visai gera daina. Times Have Changed, nors gan paprasta, bet smagiai stiprėja ir kulminuoja. Aries improvizacijos geresnės negu Try Again debiutiniame albume, tik pati daina ne taip stipriai išsivysto kaip Try Again, o eina viena linija ir užgęsta. Potter miniatūra šiaip tokia įdomesnė, prasiblaškymui. Bet, pavyzdžiui, Rosie Had Everything Planned yra banali iki negalėjimo daina. Coming Home To See You tinka apibūdinti tik vienas žodis — chaosas. Turbūt labiausiai nepavykusi Supertramp su Hodgson'u eros daina.
Tai vat, yra momentų, kurie traukia iki 10 balų, bet lygiai taip pat yra silpnokų, 5-eto vertų momentų. Bendras vidurkis šiam albumui yra 8 balai (jis nėra toks nuobodus kaip vėlyvieji Supertramp albumai, todėl negaliu rašyt 7-eto).
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gegužės 8 d. 18:52:43
Nesu didelis šito albumo fanas. Nors yra nemažai žmonių, kurie sako, kad šitas albumas daug geresnis už debiutinį, bet aš nematau, per kurį galą tai yra tiesa. Hodgson'as yra sakęs, kad šis albumas yra toks, koks yra, nes grupė norėjo patenkinti vadybininko lūkesčius, o mes žinom, kad vadybininkai siekia pinigų, o pinigus atneša hitai. Bet kad šitas albumas net neturi labai įspūdingų hitų. Dėl to nesistebiu, kad jo komercinis pasisekimas buvo kuklus. Na, bet galbūt tai tapo pretekstu permąstyti savo vertybes grupei ir jie perėjo prie sunkiosios artilerijos įrašydami Crime of the Century.
Šitas albumas yra visoks ir tuo pačiu metu joks. Yra gerų momentų, bet jie susiplakę su blogais momentais ir viskas išsiprastina, susividurkina ir nelieka kažko, kas mane trauktų link šio albumo. Taip, yra kelios dainos, bet aš jas labiau mėgstu klausytis atskirai: dievinu Travelled (labai stipri klasikinė daina, grupė čia skamba kaip susigulėjusi, bet neatsisakiusi debiutinio albumo avantiūrų), Forever visai gera daina. Times Have Changed, nors gan paprasta, bet smagiai stiprėja ir kulminuoja. Aries improvizacijos geresnės negu Try Again debiutiniame albume, tik pati daina ne taip stipriai išsivysto kaip Try Again, o eina viena linija ir užgęsta. Potter miniatūra šiaip tokia įdomesnė, prasiblaškymui. Bet, pavyzdžiui, Rosie Had Everything Planned yra banali iki negalėjimo daina. Coming Home To See You tinka apibūdinti tik vienas žodis — chaosas. Turbūt labiausiai nepavykusi Supertramp su Hodgson'u eros daina.
Tai vat, yra momentų, kurie traukia iki 10 balų, bet lygiai taip pat yra silpnokų, 5-eto vertų momentų. Bendras vidurkis šiam albumui yra 8 balai (jis nėra toks nuobodus kaip vėlyvieji Supertramp albumai, todėl negaliu rašyt 7-eto).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas