Nors kiek spalvingesnis ir kiek paprastesnis albumas nei prieš tai ėjęs Some Things Never Change, bet lygiai taip pat nedarantis jokio įspūdžio. Nei viena iš trumpesnių dainų nepateikia kažko naujo, artimo, netikėto ar įdomaus, tuo tarpu dvi ilgesnės kompozicijos yra įdomios. Tenth Avenue Breakdown yra toks džiazrokas, kurio norėtųsi tikėtis iš Davies'o Supertramp, bet vis negaunu. Tai čia yra vienintelė daina iš paskutinių dviejų albumų, kuria nuoširdžiai mėgaujuos ir noriu paklausyti dar ir dar kartą. Negyvėlio bliuzas irgi įdomus, smagių gitaros pragrojimų turintis kūrinėlis, bet reikšmingai nusileidžia Tenth Avenue Breakdown. Jei reiktų iš trumpesnių dainų kažką išskirti, tai gal Little By Little, bet ir tai, per nenorą. 7 balai ir tikrai ne daugiau.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. gegužės 7 d. 22:08:19
Nors kiek spalvingesnis ir kiek paprastesnis albumas nei prieš tai ėjęs Some Things Never Change, bet lygiai taip pat nedarantis jokio įspūdžio. Nei viena iš trumpesnių dainų nepateikia kažko naujo, artimo, netikėto ar įdomaus, tuo tarpu dvi ilgesnės kompozicijos yra įdomios. Tenth Avenue Breakdown yra toks džiazrokas, kurio norėtųsi tikėtis iš Davies'o Supertramp, bet vis negaunu. Tai čia yra vienintelė daina iš paskutinių dviejų albumų, kuria nuoširdžiai mėgaujuos ir noriu paklausyti dar ir dar kartą. Negyvėlio bliuzas irgi įdomus, smagių gitaros pragrojimų turintis kūrinėlis, bet reikšmingai nusileidžia Tenth Avenue Breakdown. Jei reiktų iš trumpesnių dainų kažką išskirti, tai gal Little By Little, bet ir tai, per nenorą. 7 balai ir tikrai ne daugiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas