Šitas albumas yra bent trečias pagal mėgstamumą Supertramp'ų albumas. Konkuruotų su Even In The Quietest Moments..., bet anas turi tik vieną silpną vietą, o šitas solidus, bet ne toks užgniaužiantis kvapą. Šiame albume yra daina, kuri mane atvertė į Supertramp fanus: The Logical Song (ir už tai turiu dėkoti savo istorijos mokytojui, kaip bebūtų keista). Turbūt iki šiol yra mėgstamiausia daina albume, vien dėl to simplistinio, bet šaunaus teksto. Hodgson'o šaunumas slypi paprastume ir tegul eina į tam tikrą vietą visi tie snobai "Hodgson'as rašė šešiamečių lygio pop dainas, o Davies'o dainos yra tikra muzika".
Bet šis albumas, mano paties nuostabai, turi ir daugiau gerų dainų, kurios balansuoja ant pop muzikos ribos, bet dėl sėkmingos struktūros / instrumentinio išpildymo yra labai malonios klausytis. Pvz.: Gone Hollywood — puiki daina. Breakfast In America — dar vienas mano favoritas iš senų laikų, kai nieko nežinojau apie grupę. Child of Vision smagiai apjungia progresyvią instrumentuotę su pop melodija. Su Just Another Nervous Wreck grupė tiesiog nusprendė ištaškyti klausytoją. Netgi ramesnė Casual Conversations man kartais labai patinka. Goodbye Stranger ir Take The Long Way Home man arčiau vidutinių dainų albume, nors irgi, vidutinė daina šiame albume yra daug stipresnė nei vidutinė daina kokiam nors Free As A Bird albume. Oh Darling ir Lord Is It Mine man sunkiausios, neįdomiausios dainos albume, nelabai mėgstu jų klausytis, bet objektyviai žiūrint - irgi neblogos dainos.
Albumas neturi labai blogų dainų ir yra geras balansas tarp greito ir lėto, melodingo ir galingo, smagaus ir melancholiško. Tai padaro albumą labai stiprų. Aišku, yra momentų, kai galvojau, kad galbūt čia geriau būtų koncentruotis į melodiją (Goodbye Stranger tikrai ilga, daug nelabai reikalingo važinėjimo pirmyn-atgal turinti daina), galbūt kitose vietose norėjosi stipriau prasprogti su kokia instrumentine partija, todėl man šitas albumas nėra toks preciziškas kaip Crime of the Century ir tuo aspektu neprilygsta ir Even In The Quietest Moments..., bet 9-eto su pliusu tikrai nusipelno.
Tai, kad baigsi kursus, dar nereiškia, kad ką išmoksi. Pradžiai reikia mokėti Excel, po to Access (ar jų analogus Open Offise) ir tik po to mokytis SQL. Be to, opa, ir paaiškės, kad svetainė naudoja php, kurį irgi reikia išmokti. O gal django Vėl mokytis
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. gegužės 8 d. 20:20:53
Šitas albumas yra bent trečias pagal mėgstamumą Supertramp'ų albumas. Konkuruotų su Even In The Quietest Moments..., bet anas turi tik vieną silpną vietą, o šitas solidus, bet ne toks užgniaužiantis kvapą. Šiame albume yra daina, kuri mane atvertė į Supertramp fanus: The Logical Song (ir už tai turiu dėkoti savo istorijos mokytojui, kaip bebūtų keista). Turbūt iki šiol yra mėgstamiausia daina albume, vien dėl to simplistinio, bet šaunaus teksto. Hodgson'o šaunumas slypi paprastume ir tegul eina į tam tikrą vietą visi tie snobai "Hodgson'as rašė šešiamečių lygio pop dainas, o Davies'o dainos yra tikra muzika".
Bet šis albumas, mano paties nuostabai, turi ir daugiau gerų dainų, kurios balansuoja ant pop muzikos ribos, bet dėl sėkmingos struktūros / instrumentinio išpildymo yra labai malonios klausytis. Pvz.: Gone Hollywood — puiki daina. Breakfast In America — dar vienas mano favoritas iš senų laikų, kai nieko nežinojau apie grupę. Child of Vision smagiai apjungia progresyvią instrumentuotę su pop melodija. Su Just Another Nervous Wreck grupė tiesiog nusprendė ištaškyti klausytoją. Netgi ramesnė Casual Conversations man kartais labai patinka. Goodbye Stranger ir Take The Long Way Home man arčiau vidutinių dainų albume, nors irgi, vidutinė daina šiame albume yra daug stipresnė nei vidutinė daina kokiam nors Free As A Bird albume. Oh Darling ir Lord Is It Mine man sunkiausios, neįdomiausios dainos albume, nelabai mėgstu jų klausytis, bet objektyviai žiūrint - irgi neblogos dainos.
Albumas neturi labai blogų dainų ir yra geras balansas tarp greito ir lėto, melodingo ir galingo, smagaus ir melancholiško. Tai padaro albumą labai stiprų. Aišku, yra momentų, kai galvojau, kad galbūt čia geriau būtų koncentruotis į melodiją (Goodbye Stranger tikrai ilga, daug nelabai reikalingo važinėjimo pirmyn-atgal turinti daina), galbūt kitose vietose norėjosi stipriau prasprogti su kokia instrumentine partija, todėl man šitas albumas nėra toks preciziškas kaip Crime of the Century ir tuo aspektu neprilygsta ir Even In The Quietest Moments..., bet 9-eto su pliusu tikrai nusipelno.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas