Man patinka Davies'o džiazinė maniera, bet ne tokia, kokia yra šiame albume. Albumas grynai džiazrokinis, nepanašus į jokį kitą Supertramp albumą (kita vertus, visi Davies'o eros albumai kažkokie išsibarstę), bet gan monotoniškas ir dar per ilgas, galų gale iš nuobodulio numirt galima. Yra gerų instrumentinių momentų, bet kad didelį įspūdį dainos padarytų, nepasakyčiau. Ir tą jau buvo galima nujausti nuo pat pirmosios dainos It's a Hard World. Ryškus bosas, bet statiškas būgnavimas, ne pati geriausia kombinacija. Toks jausmas, kad nedžiaziškas džiazas. Ryškiam bosui reikia geros ritmikos, o kai ritmas neįdomus, geriau sodriai užpildyti pirmą planą, tada nesijaučia monotonijos. Helliwell'io pučiamieji irgi pranykę kažkur toli, lyginant su klasikiniais Supertramp albumais. Kai kur grupė užmeta džiazinį skambesį, bet dainos tiesiog labai užsimirštančiomis tampa (And The Light, Where There's a Will...). Geresnės dainos albume yra It's a Hard World, Some Things Never Change (turi šiek tiek Free as a Bird jausenos, bet iš gerosios pusės), Sooner or Later (suabejojau, ar čia ne Santanos kūrinys), na gal dar You Win, I Lose. Visa kita nelabai įdomu.
7-etas su pliusu (pliusas iš pagarbos Davies'ui už jo džiazinį polinkį).
Programuoti ir daryti su sistemomis JavaScript ir mySQL as dar nemoku. Mokykloj ir veliau mokiausi tik kaip pele tvirtai desine laikyti, procesoriu, ekrana ijungti ir matematikos, statybos programas turbopascal bei autocad ivaldyti.
Gerai, dirbau musicui 4 metus be atlygio kasdien. Pildziau duombaze. Kazkas gyveno is populiarumo ir reklamos. Ji arba jis turedami 27m gali savanoriauti iki begalybes. Bet kai tu 30+nothing tu turi seima negali dirbt apdoroti dizaina be atlygio. Man 69m
Pakeisciau ir pats (po metu) bet reikalingi € o ne tik savasnoras. Reikalingas kompiuteris, minimalus programavimo kursai, minimalus atlygis ir musicas skestu sirdutese
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
2020 m. gegužės 7 d. 19:58:52
Man patinka Davies'o džiazinė maniera, bet ne tokia, kokia yra šiame albume. Albumas grynai džiazrokinis, nepanašus į jokį kitą Supertramp albumą (kita vertus, visi Davies'o eros albumai kažkokie išsibarstę), bet gan monotoniškas ir dar per ilgas, galų gale iš nuobodulio numirt galima. Yra gerų instrumentinių momentų, bet kad didelį įspūdį dainos padarytų, nepasakyčiau. Ir tą jau buvo galima nujausti nuo pat pirmosios dainos It's a Hard World. Ryškus bosas, bet statiškas būgnavimas, ne pati geriausia kombinacija. Toks jausmas, kad nedžiaziškas džiazas. Ryškiam bosui reikia geros ritmikos, o kai ritmas neįdomus, geriau sodriai užpildyti pirmą planą, tada nesijaučia monotonijos. Helliwell'io pučiamieji irgi pranykę kažkur toli, lyginant su klasikiniais Supertramp albumais. Kai kur grupė užmeta džiazinį skambesį, bet dainos tiesiog labai užsimirštančiomis tampa (And The Light, Where There's a Will...). Geresnės dainos albume yra It's a Hard World, Some Things Never Change (turi šiek tiek Free as a Bird jausenos, bet iš gerosios pusės), Sooner or Later (suabejojau, ar čia ne Santanos kūrinys), na gal dar You Win, I Lose. Visa kita nelabai įdomu.
7-etas su pliusu (pliusas iš pagarbos Davies'ui už jo džiazinį polinkį).
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas