Supratau, kad per mažai žinau Styx. Po šios dainos išklausymo nebedrįstu kvestionuoti prie jų lipdomos progrokerių etiketės. Vidurinė instrumentinė dalis kuria tokį absoliučiai gryną didybės jausmą, lygiai kaip ir Supertramp - Crime of the Century. Hardrokiškumo ir sintezatorinio skambesio sintezė šiek tiek dvelkia Kansas stiliumi, kai kurie instrumentiniai momentai mane nuneša iki pat puikaus Barclay James Harvest debiutinio albumo kūrinio Dark Now My Sky, dainos bendra atmosfera labai asocijuojasi su Renaissance kūryba - taigi, visos keturios kilusios asociacijos yra grynai iš progresyviojo roko. 10 balų ir garantija, kad nustosiu sakyti teiginį, kad Styx progresyvumas prasimuša tik tam tikrais momentais. Šioje dainoje progresyvumas yra ištisinis ir grynas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2017 m. gruodžio 9 d. 14:33:01
Supratau, kad per mažai žinau Styx. Po šios dainos išklausymo nebedrįstu kvestionuoti prie jų lipdomos progrokerių etiketės. Vidurinė instrumentinė dalis kuria tokį absoliučiai gryną didybės jausmą, lygiai kaip ir Supertramp - Crime of the Century. Hardrokiškumo ir sintezatorinio skambesio sintezė šiek tiek dvelkia Kansas stiliumi, kai kurie instrumentiniai momentai mane nuneša iki pat puikaus Barclay James Harvest debiutinio albumo kūrinio Dark Now My Sky, dainos bendra atmosfera labai asocijuojasi su Renaissance kūryba - taigi, visos keturios kilusios asociacijos yra grynai iš progresyviojo roko. 10 balų ir garantija, kad nustosiu sakyti teiginį, kad Styx progresyvumas prasimuša tik tam tikrais momentais. Šioje dainoje progresyvumas yra ištisinis ir grynas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas