Systematic Chaos

Diskusijos

0

Somehow šitas albumas tapo vienu mano favoritų. Train of Thought yra absoliutus šedevras, po to Octavarium'as, kuris iš dalies varo vėžį, o še tau vėl kietas albumas. Nu nematyti Dream Theater išsisėmimo, apie kurį visi taip mėgsta kalbėti, nėra. Jėginiai, galingi kūriniai su tom pačiom komplikuotom muzikinėm linijom. Atrodo, lyg jie būtų po Octavariumo sugrįžę į buvusį sunkumo lygmenį ir kartais net įsidrąsina groti modernų metalą, kurį sunku įtalpinti į kokį nors stilių. Galbūt tai pavadinčiau alternatyviuoju metalu. Aišku, progresyvo čia yra 90 procentų, bet atsiranda tokių naujų subtilybių. Man In The Presence of Enemies antroji dalis ir ypač The Dark Eternal Night yra tokie visiškai šio albumo topai, didelius sentimentus jaučiu taip pat lėtesniam kūriniui Repentance. Mano pirmas labai pamėgtas kūrinys man rods buvo Constant Motion iš šio albumo. Visi kiti kūriniai taip pat labai stiprūs. 

Ir šiaip, tokia pastabėlė - eilinį kartą paklausęs šio albumo visai neseniai pajutau, kad išties Dream Theater pagrindinė dabarties problema yra ta, kad Manginio grojimo stilius nebeatneša naujų spalvų į Dream Theater skambesį. Nėra kažkokios tai dvasios, nėr. Galbūt jau ir visi muzikantai pradeda išsisemti, nes mėgsta lakstyti po savo šalutinius projektus, o pačiai Dream Theater veiklai lieka labai nedidelė laiko dalis. Na, bet grįžtant prie šio albumo - didelė jėga, turbūt dėčiau kaip savo Nr2 po "Train of Thought" ir netgi lenkiantis visiškai klasikinį ir nemarų "Images and Words". 10 balų su kaupu.